Prieš ketverius metus keliautojas Vilmantas su žmona pirmą kartą aplankė Meksiką. Ši šalis porai paliko tokį neišdildomą įspūdį, jog vėliau aplankytos šalys, tokios kaip Kreta, Turkija ar Olandija, nuvylė. „Vėl norėjome kažko egzotiško“, – pasakodamas apie patirtą brazilišką nuotykį intrigavo Vilmantas ir leidosi į prisiminimų kupiną kelionę, rašo kelionių tinklalapis kelioniumanija.lt.
Internetiniame puslapyje Flybrazil.co.uk sutuoktiniai aptiko patrauklią siūlomą programą „roundtrip“. Kartu su krūva olandų pirmąją savaitę pora aplankė Natalio, Recifės, Olindos, Karuaru, Pipos ir kitus miestus. „Gražiausias iš jų – Olinda. Ne veltui ji įtraukta į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą: kolonijinio stiliaus kalvose įsikūręs senamiestis, įvairaus dydžio barokinės bažnyčios. Čia gražu tiek dieną, tiek naktį“, – portalui KelioniųManija.lt pasakojo Vilmantas.
Pirmąją kelionės savaitę grupė autobuse praleisdavo po 3-4 valandas per dieną, tad vakarinė programos dalis, kaip juokėsi pašnekovas, buvo labai rami. Tokia turėjo būti ir antroji savaitė Brazilijos Natalio kurorte, tačiau Vilmantas su žmona teigė esantys ne iš tų, kurie galėtų dienų dienas kaitinti bambas prieš saulę ir nieko neveikti.
„Tad jau antrą dieną išsiruošėme į Natalio centrą. Čia aplankėme fortą, miesto senamiestį, vietinį turgų. Taip pat kiekvieną vakarą eidavome vakaroti į skirtingas vietas, kur ragaudavome vietinės virtuvės patiekalus. Paplūdimyje praleidome gal tik dvi dienas. Daugiausiai“, – šypsodamasis tikino poilsį į aktyvias pramogas iškeitęs Vilmantas. O braziliškos virtuvės patiekalų, pasak keliautojo, tikrai verta paragauti. Ir vyras dar pridūrė, kad jų lietuviški skrandžiai tikrai nesustreikavo.
„Maistas Brazilijoje įvairus – ryžiai, kuskusas, makaronai, manijokai. Nebrangu ir gauni daug, nes dauguma maitinimo įstaigų „free bufet“ tipo. Susimoki 9-15 litų už įėjimą ir gauni 1-2 grilio patiekalus, neribotą kiekį vaisių ir garnyrų, dažnai kokį troškinį ar lazaniją. Pačiuose rimčiausiuose „sal e brasa“ buvo net suši ir jūros gerybės“, – apetitą vien pasakojimu žadino Vilmantas, tačiau nusistebėjo, kad Brazilijoje įprasti 10 proc. arbatpinigių už aptarnavimą įskaičiuojami net ir šiose savitarnos kavinėse.
Žemėlapiai – tik klaidina
Norintys pakeliauti po šalį savarankiškai, gali drąsiai rinktis autobusus. Jie – naujoviški, patogūs ir nebrangūs. Vienintelis nepatogumas – kad stotelėse nerašo, kokie autobusai važiuoja. „Todėl kartais sunkus suprasti, kur paleis ir kada reikės grįžti. Tačiau autobusai turistams stoja net viduryje gatvės ir pasako, ar važiuoja ten, kur reikia keleiviui, ar ne“, – pasakojo po Natalio miestą keliavęs pašnekovas.
Aiškumo atvykėliams nesuteikia ir žemėlapiai, kurie, pasak Vilmanto, absoliučiai nepatikimi. Tas pats objektas skirtinguose žemėlapiuose gali būti pažymėtas skirtingose vietose ir abejose netiksliai. Kitas objektas gali būti pažymėtas net keliose vietose, o realybėje bus dar kitoje vietoje. „O ir su vietiniais susikalbėti sunku. Jie kalba tik portugališkai, be to, nėra linkę daug bendrauti“, – savo susidarytą įspūdį apie Braziliją perteikė keliautojas. Jį taip pat nemaloniai nustebino vietinių prekiautojų požiūris į pirkėjus. Vilmantui pasirodė, kad klientas dažniausiai pardavėjams yra trukdis toliau kalbėtis su kolegomis ar draugais.
Kalbėdamas apie brazilus, pašnekovas taip pat pastebi, kad jie nesivaiko Vakarų mados ir neserga visko kaupimo liga. „Patys brazilai juokauja, kad kiekvienas jų turi paplūdimio šliures ir hamaką. Visa kita – opcija, – tvirtina Vilmantas ir pateikia pavyzdį. – Turint mašiną yra daugiau galimybių apkeliauti kraštą, bet kai tokioje šalyje Rio de Žaneirą nuo Natalio skiria septynių dienų kelionė autobusu, kam tas automobilis?“
Nusikaltimai ir kiti stereotipai
Kalbėdami apie viešnagę Brazilijoje neišvengiame ir temos apie saugumą. Šalyje, kurioje nusikalstamumas yra didesnis nei mums įprasta Europoje, galioja viena paprasta taisyklė – nežiopsok ir nesidemonstruok. „Mes sugebėjome ir į favelas dieną su veidrodiniu fotoaparatu nukeliauti pasiklydę, bet sakė, kad Rio de Žaneire situacija daug blogesnė, – be nuostolių pasibaigusia kelione džiaugėsi Vilmantas, tačiau pripažino, nesaugumo jausmas – yra. – Meksikoje jautėmės daug saugiau. Gal dar ir todėl, kad ten policijos gatvėse daugiau.“
Paklaustas apie stereotipus, kuriuos sulaužė aplankęs Braziliją, pašnekovas nevyniojo žodžių į vatą: ten labai daug storų žmonių. Maniau, kad jie daug kūdesni ir figūringesni.“ Kitaip nei meksikiečiai, brazilai taip pat nėra linkę pažindintis su užsieniečiais. „Jei paprašysi pagalbos – jie padės, bet vietiniai kiek varžosi, o ir moka tik kelias kalbas – portugalų ir gestų. Tad vykstantiems į šią šalį patarčiau nesitikėti, kad jus čia vertins taip, kaip Turkijoje. Ir reiktų išmokti bent keliolika žodžių portugališkai“, - patarė tolimesnes keliones po pasaulį planuojantis Vilmantas.
