Šalia vieno Vilniaus parkų šiuo metu grybų nėra, tačiau ir tuščiomis iš jo negrįši. Šalia takų mėtosi daugybė butelių. Daugiausia stikliniai nuo alkoholio, kurių taromatai nepriima.
10 centų apmokestinus plastikinius ir stiklinius silpno alkoholio butelius, šių miškuose beveik nebematyti. Tačiau štai tokius stiklinius butelius nuo vyno ir stipresnių svaigalų žmonės mėto kur papuola, taip ne tik teršdami gamtą, bet ir keldami pavojų susipjaustyti kojas.
„Mes turime didelę problemą su stiklo taros duženomis. Tai yra viena aktualiausių problemų aplinkosaugoje, kai gyventojai prišiukšlina upelių, ežerų pakrantėse, miške. Daužo vietoje, tai jiems pramoga, o gamta, žmonės, kurie braidžioja, gali lengvai susižaloti", – kalbėjo Trakų bendruomenės pirmininkas Marius Pareščius.
Stipriųjų gėrimų taros neįtraukus į užstato sistemą, jos surenkama per rūšiavimo konteinerius vos pusė. O štai buteliai, už kuriuos galima susigrąžinti 10 centų, surenkami daugiau kaip 90-čia proc. Tad valstietė Virginija Vingrienė kuo greičiau užstato siekia reikalauti už visus alkoholio butelius.
„Buitinių atliekų konteineriuose yra 60 proc. stiklo tara. Tai yra tarša, o pakuotė galėtų būti panaudota kaip žaliava einant žiedinės ekonomikos keliu. Taromatai tam pasitarnautų labiausiai", – teigė Seimo narė, valstietė Virginija Vingrienė.
Seimui pradėjus planuoti visus alkoholio butelius įtraukti į užstato sistemą, piestu stoja stambieji prekybininkai, pramonininkai bei dabartinės užstato sistemos administratoriai. Jie perspėja, kad priduodamų butelių padvigubėtų, o tai reiškia, kad prekybos centruose pritrūktų vietos tokiems didžiuliams taros kiekiams, prireiktų daugiau žmonių ją tvarkyti. Dėl to reikėtų ne tik didinti dabartinį 10 centų užstato mokestį, bet esą ir brangtų patys gėrimai ir net maistas.
„Kiltų ne tik alkoholinių gėrimų kaina. Kiltų visų gėrimų. Silpninant konteinerinę sistemą, būtų didinami jos kaštai. Tokiu būdu atsilieptų ir būtinųjų prekių kainai, duonos, mėsos, žuvų, visoms prekėms", – sakė Pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė.
„Mums tai yra milžiniška našta. Kai kuriais atvejais neįgyvendinama fiziškai. Pastatytos naujos parduotuvės, įrengti taros supirkimo punktai atsižvelgiant į esamus kiekius. Reikšmingas, du kartus padidėsiantis kiekis reiškia, kad fiziškai nėra patalpų", – tikino Prekybos tinklų atstovė Rūta Vainienė.
„Prieš depozito plėtrą, tai brangins. Stiklo fabrikuose stiklo duženos sudaro didelę dalį žaliavų- 50-60 proc., jos brangs", – šnekėjo „Kauno stiklo“ direktorius Evaldas Sauliūnas.
Aplinkos ministras taip pat ragina neskubėti visus alkoholio butelius įtraukti į užstato sistemą. Ministerijos atliktas tyrimas rodo, kad visą gėrimų stiklo tarą supirkti ekonomiškai būtų brangiau nei dabar per konteinerius.
„Depozito sistema, administravimas, aptarnavimas priverstų 60 tūkst. tonų stiklo surinkti per taromatus, perkrauti į automobilius, nuvežti į skaičiavimo centrą, suskaičiuoti, tuos procesus išbrangintų. Tai yra per brangu ir diskredituotų depozito sistemą", – kalbėjo ministras Kęstutis Mažeika.
Tuo metu ministro partietė Virginija Vingrienė mano kitaip. Anot jos, jei dabartiniai užstato sistemos dalyviai nesugeba priimti visos stiklo taros, kodėl gi neįleidus į šį verslą konkurento, kuris būtų lankstesnis.
„Aš esu už konkurenciją, ne už vieną administratorių, gal net galėtų būti atskiras, nesusijęs su prekybos centrais, gali būti stiklo perdirbėjai, kurie gamina produkciją eidami žiedinės ekonomikos keliu. Gali be tarpininkų įsteigti savo užstatą. Gali ir pakuočių ar gamintojų organizacijos", – tęsė V. Vingrienė.
Valdantiesiems nerandant bendros kalbos, ginčai dėl visų gėrimų butelių įtraukimo į užstato sistemą atidedami rudeniui.
