Infliacija Lietuvoje jau smogė mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams - pastaruoju metu gerokai pabrango net pigiausio segmento prekės, kurios buvo išeitis nepasiturintiems gyventojams. Kai kurie politikai teigia neabejojantys prekybininkų karteliniais susitarimais, rašo "Vakarų ekspresas".
Nors prekybininkai neigia įtarimus, esą jie produktus brangina dirbtinai, Seimo pirmininkas viešai tvirtina nė kiek neabejojantis, jog čia kalti karteliniai susitarimai.
Vasarą prasidėjusį pieno produktų brangimą vainikavo pigiausio pieno kainų šuolis. Neseniai litras šio produkto pabrango net penktadaliu.
Prekybininkai tikina, kad šią pigiausio segmento prekę, kuri yra viena populiariausių tarp pirkėjų, buvo stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti nepabrangusią.
Vis dažniau karteliniais susitarimais įtarinėjami gamybininkai neigia šiuos kaltinimus ir sako, kad produkciją branginti tenka dėl augančių žaliavų kainų. Kartu užsimenama, kad šis brangimas, ko gero, ne paskutinis.
Brangina tik gamintojai?
"Maxima LT" prekybos centruose pigiausio "Saulės" pieno, kurį gamina UAB "Rokiškio pienas", litras anksčiau kainavo 1,69 lito. Analogiška "Iki" prekybos centruose buvo ir UAB "Varėnos pienelis" gaminamo pigiausio pieno kaina. Abu šie produktai neseniai pabrango iki 1,99 lito (beveik 18 proc.).
Kol kas nepakilo tik pigiausio "Norfos" prekybos centruose parduodamo "Sodžiaus" pieno kaina. 900 ml šio gėrimo pakelis iki šiol kainuoja 1,48 lito (1,64 Lt\l). Tačiau tai, anot "Norfos" atstovų, tęsis neilgai.
"Maxima LT" ir "Iki" atstovai spaudai tikina, kad jų bendrovės antkainių šiam pienui nedidino, esą jis pabrango dėl to, kad kainą didino gamintojai.
"Produkciją su "Maxima LT" prekybos ženklais "Optima linija", "Saulės" ir kitais stengiamės maksimaliai ilgai išlaikyti nebranginamą. Tačiau ilgai tai tęstis negali. Atskirų prekių pokyčiai yra neskaičiuojami, tačiau bendrai visi pieno produktai vasarą iš pradžių buvo pabrangę apie 5 procentus, o pastaruoju metu pabrango dar apie 10 procentų. "Maxima LT" savo ruožtu antkainių tikrai nedidino, nes bet koks kainų šuolis visų pirma yra nenaudingas. Didinti antkainių neleidžia ir milžiniška konkurencija mažmeninėje prekyboje", - teigė "Maxima LT" atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė.
"Tikrai negalima teigti, kad labiausiai pabrango pigiausias pienas. Šis segmentas brango vėliausiai, tik po to, kai dėl išaugusių žaliavų kainų bei darbo sąnaudų padidėjo brangesnių pieno produktų kainos. "Iki" antkainio pigiausiam pienui nedidino", - tvirtino "Iki" atstovas spaudai Tomas Vaišvila.
Paguodžiančių žinių neturėjo ir "Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis.
"Pigiausias "Sodžiaus" pienas artimiausiu metu brangs. Kiek ir kada, - dar neįmanoma pasakyti. Tai, kad jį gaminančią bendrovę "Pienalita", kaip ir prekybos tinklą, valdo ta pati bendrovė "Norfos mažmena", negali neutralizuoti rinkos faktorių - infliacijos, brangstančios žaliavos, kylančio darbo užmokesčio. Likusieji pieno produktai brangsta arba pabrango tiek pat, kiek ir kituose prekybos centruose", - sakė D. Ryliškis.
Kalta žaliava ir algos?
"Iki" prekybos tinklui pigiausią pieną tiekusios UAB "Varėnos pienelis" direktorius Kęstutis Izokaitis teigia, kad produkcija brangsta, nes kyla žaliavų kainos.
"Prieš keletą mėnesių už litrą pieno mokėdavome po 69 centus, o dabar - jau 85-90 centų. Prognozuojamas ir tolesnis žaliavos brangimas. Labai smarkiai į Lietuvos rinką pradėjo veržtis kaimyninės šalys. Tai kelia kainas. Žaliava brangsta visoje Europoje", - sako K. Izokaitis.
Anot jo, bendrovė daugiausiai parduoda pigiausio pieno, tačiau buvo branginamos visos šio gėrimo rūšys.
"Kainų šuolis gali skirtis dėl produkto populiarumo ir kitų įvairių faktorių, tačiau kartelio tikrai nėra. Kad mūsų pigiausia produkcija pabrango tiek pat, kaip ir kitų gamintojų, - tai tik sutapimas", - aiškino K. Izokaitis.
UAB "Rokiškio pienas" rinkodaros direktorius Liutautras Našliūnas teigė negalintis atskleisti, kokią įtaką pigiausio "Maximai LT" gaminamo "Saulės" pieno brangimui padarė pats gamintojas, nes tai esanti komercinė paslaptis.
"Privačios etiketės produkciją prekybos centrai siekia nusipirkti kuo pigiau, tačiau tai dar nereiškia, kad ji ir lentynose bus pigiausia. Ši prekė gali būti pardavinėjame ir kaip ekonominė, ir kaip didesnės pridėtinės vertės", - aiškino L. Našliūnas.
Anot jo, visa pieno produkcija šalyje pastaruoju metu brango tiek, kiek ir didėjo vidutinis darbo užmokestis. Kitas kainas didinantis faktorius - brangstanti žaliava.
"Jokie karteliniai susitarimai neegzistuoja. Iš produkcijos pardavimo Lietuvoje daug neuždirbama, kur kas naudingiau yra eksportuoti produkciją į užsienį", - tvirtino "Rokiškio pieno" rinkodaros direktorius.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu reikėtų tikėtis pieno produkcijos kainų stabilizacijos.
