„Situacija yra tokia, kad buitiniams vartotojams tai įtakos neturės. Kaina jiems kaip tik turėtų šiek tiek mažėti po Kainų komisijos sprendimo. Iš esmės suprantu tą situaciją, kuri susijusi su padidėjusiu mokėjimu „Achemai“. Klausimas nėra naujas tai, kad „Achemai“ našta tenka, o šituo atveju ji dar labiau padidėja. Nuogąstavimai yra suprantami“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, susiklostė paradoksali situacija, kai mažėjant dujų kainai, didėja SGD dedamosios dalis. Tačiau ministras žada, kad padedant „Klaipėdos naftos“ konsultantams, iki kitų metų antrojo pusmečio bus rastas sprendimas, kaip sumažinti terminalo išlaikymo kaštus.
„Įvertinus, kad nebuvo pasiektas susitarimas su Latvija ir Estija dėl regioninio terminalo ar dėl šio terminalo išlaikymo ilgalaike prasme viso regiono pastangomis, tai kitas žingsnis yra būtent dabar atliekamas – „Klaipėdos naftos“ konsultantai vertina ilgalaikio dujų tiekimo saugumo poreikį. Kitų metų pirmoje pusėje priimsime vienus ar kitus sprendimus dėl terminalo kaštų optimizavimo. Yra klausimas bendras – tiek „Litgas“ dalies, tiek paties terminalo kaštų išlaikymo“, – aiškino energetikos ministras.
„Iš esmės tikrai suprantu „Achemos“ nuogąstavimus ir padidėjusią naštą. Sprendimai gali būti, bet suprantame – šiais metais auksinio sprendimo nesugalvosime“, – pridūrė jis
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS sakė nesuprantantis valdžios sprendimo didinti terminalo išlaikymo kaštus teigė, kad „Achema“ skųs Kainų komisijos sprendimus.
„Kaip valdžia įsivaizduoja – kaip įmonė gali dirbti kitais metais, kai ji nežino, kokios bus jos sąnaudos? Ar įmonės gali normaliai dirbti, kai 27 proc. padidėja jos išlaidos? Čia yra kosmosas ir tiek, čia nėra net ko komentuoti. Kas buvo kalbėta, kad tas mokestis mažės, yra eilinė melagystė. Realiai matome, kad jis didėja ir didėja drastiškai, o tą mokestį bando užkrauti ant „Achemos“. Tai yra visiškai nesąžiningas veikimas prieš vieną įmonę“, – BNS sakė G. Balčiūnas.
Anot jo, „Achema“ šiemet už SGD terminalo išlaikymą turėtų sumokėti beveik 20 mln. eurų, o šiems kaštams padidėjus 27 proc., ši suma išaugtų dar 4,9 mln. eurų.
„Be abejo, mes tuos sprendimus skųsime, kito kelio nelieka“, – teigė G. Balčiūnas.
Pernai liepą „Achema“ kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį Teismą, kuriam apskundė 2013 metų EK sprendimą suderinti valstybės pagalbą SGD terminalui.
Įpareigojimą mokėti SGD terminalo mokesčius „Achema“ skundė ir Lietuvos teismuose. Iki 2015 metų birželio ji nemokėjo šių mokesčių, motyvuodama per didele finansine našta. Tačiau Konstituciniam Teismui 2015 metų balandį nutarus, kad įmonė privalo juos mokėti, gamykla užpernai sumokėjo apie 51,34 mln. eurų skolų už 2013-2015 metus.
Kainų komisija praėjusį penktadienį patvirtino 27 proc. didesnę nei šiemet – 578,01 euro už megavatvalandę (MWh) per parą SGD terminalo saugumo dedamąją. Tačiau Vyriausybei trečiadienį pritarus 212 MW elektros sistemos rezervo poreikiui, kuris bus remiamas per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VAIP), Energetikos ministerija teigia, jog dedamoji turėtų didėti tik 12 proc.
Šį mokestį dujų vartotojai moka nepriklausomai nuo to, ar dujas perka iš terminalo, ar iš kitų šaltinių. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, saugumo dedamoji didėja, nes 20 proc. mažėja dujų vartojimo pajėgumai: 2018 metams užsakyta 150 tūkst. MWh per parą, o 2017 metais – 187,3 tūkst. MWh per parą metinių pajėgumų.
2017 metais visi dujų vartotojai turėtų sumokėti iš viso apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio.
