Nuo šiol naujų butų statytojai beveik visame Vilniuje galės įrengti dar mažiau automobilių stovėjimo vietų prie namų. Pavyzdžiui, miegamuosiuose rajonuose valdininkai reikalavimus mažina iki vos trijų stovėjimo vietų keturiems butams. Arba didesnėje centro teritorijoje: dviem butams – viena automobilio vieta. Dalis vilniečių pyksta, esą savivaldybė tarnauja verslui. Savivaldybė teisinasi – laikas pratinti žmones prie dviračių, paspirtukų ir viešojo transporto.
Kai buvo statomi ankšti kiemai – lietuviai, žinoma, neturėjo tiek automobilių, kiek dabar. Parkavimo vietų poreikio nebuvo, o dabar automobilių tiek, kad kiemuose netelpa.
Bet panašu, kad šie senų daugiabučių gyventojai dar gali džiaugtis savo kiemo galimybėmis. Mat sostinės centre ir miegamuosiuose rajonuose brangius butus statantiems verslininkams Vilniaus valdžia pažėrė dovanų – statybininkai privalo įrengi vis mažiau automobilių stovėjimo vietų.
Vilniaus centro teritorija, kurioje valdžia taiko vos vienos vietos dviem butams minimalų reikalavimą nuo šiol plečiasi į Rasų, Naujininkų, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir Antakalnio seniūnijas.
O aplink miesto centrą esanti teritorija – kurioje nuo šiol leidžiama įrengti minimaliai tris parkavimo vietas keturiems butams – nuo šiol apims beveik visą Vilnių su miegamaisiais rajonais. Verslininkai pastatys daugiau butų su mažiau vietų automobiliams.
Sostinės centre gyvenantis vyras sako, kad savivaldybė rūpinasi ne žmonių, o verslo interesais ir didesniais pelnais: „Aš tikiu, kad kiekvienas turi teisę turėti automobilį arba du. Svarbu, kad jie neterštų ir kad būtų kur vietos pastatyti. Už tai reikia susimokėti. Mokamas parkavimas – tinka, mokamos vietos perkant butą – tinka. Bet jų turi būti pakankamai.“
„Jeigu vienas butas turi vieną automobilį, tai ką jie ten darys? Kovos dėl vienos vietos? Ar kaip čia suprasti?“, – klausia kitas gyventojas.
„Dabar būna, kad butas keturių asmenų gyvena ir tris mašinas turi jau. Tai gal per daug. Reiktų mažiau kažkaip, kooperuotis, kažką daryti“, – teigia gyventojas.
„Visiškai akivaizdu, kad yra tokių vietų, kur yra viešas transportas prieinamas, ir užtenka tų parkavimo vietų mažiau. Ir būtent tose vietose ir priimtas šitas sprendimas, kas yra ne Vilniaus išradimas, o Vakarų Europos miestų normali praktika“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Sostinės meras sako, kad jau laikas gyventojams sėsti į viešąjį transportą ir džiaugtis tuštesnėmis gatvėmis. Ir priduria, kad verslas visuomet gali įrengti pakankamai požeminių parkavimo vietų.
Tik bėda ta, kad jų įrengimas labai brangus, tad nauja tvarka išties naudinga verslui. Ypač dabar, kai valdant liberalams mieste pastatai ėmė dygti kiekviename plyšyje, vietoje skverų ar stovėjimo aikštelių.
VGTU Architektūros katedros profesorius Gintaras Čaikauskas tvirtina: „Jiems yra pliusas, lengviau tiesiog. Galų gale lengviau sklypą surasti. Jeigu paskaičiuoji automobilių poreikius, paaiškėja, kad niekas netelpa ir tokių sklypų nėra senamiestyje arba miesto centro zonoje. Reikia kastis kelis lygius po žeme, kas yra ypač brangu.“
„Statyti daug parkingų centrinėje miesto dalyje yra problematiška, nes reikia kasti daug požeminių aukštų ir tas iš tikrųjų neatsiperka. Tai reiškia, kad svarstyklėse vienoje pusėje padaryti parkingų tiek – kiek nurodo normatyvas. Arba padaryti brangiau ir gal turėti nuostolį arba statyti mažiau būsto“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis.
Vyriausiasis Vilniaus architektas pripažįsta – sprendimai mažinti reikalavimus parkavimo vietoms iš dalies atsirado įsiklausant į verslininkus, kurie skundžiasi neparduodantys iki trečdalio naujai įrengtų automobilių vietų.
„Šitie sprendimai neateina vien tik iš vystytojų pusės – jie ateina iš supratimo, kaip turėtų atrodyti modernus miestas. Mes dabar esame Vilniaus dešiniajame Neries krante, tai jei mes čia išvystytume visus projektus, kiek čia numatyta, kiek čia gali tilpti. Tai turėtume apie 14 tūkst. mažiausiai automobilių stovėjimo vietų. Tai jūs įsivaizduokite septynis Akropolio parkingus“, – tvirtina vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Vyriausiasis architektas sako, kad miestas turi būti kuriamas žmonėms, o ne automobiliams ir tai, turbūt, ne paskutinis sprendimas mažinant parkavimo vietų įrengimą.
Tokią galimybę savivaldybėms prieš kelerius metus paskutinę savo darbo savaitę padovanojo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: jis pamalonino NT vystytojus, net perpus sumažindamas automobilių stovėjimo vietų reikalavimus.
