Alaus daryklų duomenimis, reklamos uždraudimas, akcizų padidinimas, infliacija nesumažino alaus pardavimų, priešingai, jie padidėjo. Alaus kainos Lietuvoje padidėjo daugiausiai lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais.
Lietuvos aludariai pasirašydami Garbės kodeksą nori visuomenei įrodyti, kad nereikia kištis į jų verslą tiems, kurie, anot jų, to neišmano.
Pardavimai didėja
„Lietuvos aludarių asociacijos“ prezidentas Audrius Vidžys teigė, kad Konkurencijos tarnyba uždraudė rinkti informaciją apie alaus pardavimus.
„Apie alaus pardavimus nieko pasakyti negalime, žinome tik tiek, kad rinka sumažėjo“, - sakė A. Vidžys.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais buvo pagaminta 1,9 mln. dekalitrų stiprių alkoholinių gėrimų, palyginant su 2006 metais, jų gamyba išaugo 22 procentais. Praeitais metais, kaip ir kasmet, daugiausiai buvo parduota alaus – 22 mln. dekalitrų, tai 4,5 mln. dekalitrų, arba 17 procentų, mažiau nei 2006 metais.
Per šių metų I-ąjį ketvirtį buvo parduota 10,8 mln. dekalitrų alaus, eksportuota – 7681,4 tūkst. litrų alaus, importuota – 11305,9 tūkst. litrų.
Pasak A. Vidžio, alaus kaina per praeitus metus padidėjo 14 procentų, degtinė tik 6,4, o spirituotas vynas tik 0,7 procento. „Alaus kainos taip padidėjo dėl žaliavų ir energetinių resursų kainų didėjimo. Salyklas per 2006-2007 metus pabrango 2, apyniai - 3-4 kartus, kuras, atlyginimai taip pat padidėjo dešimtimis procentų“, - teigė A. Vidžys.
UAB „Kalnapilio–Tauro grupės“ generalinis direktorius Valdas Tekorius teigė, kad alaus rinka yra stabili arba net šiek tiek mažėjanti.
„Mūsų duomenimis, rinka sumažėjo 2 procentais, - Verslosavaite.lt sakė V. Tekorius. - Šiuo metu aludariai tiksliai apie rinką nieko negali pasakyti, nes neberenkama informacija apie pardavimus, galime tik pasakyti, kokie yra mūsų pardavimai.“ Pasak jo, „Kalnapilio–Tauro grupės“ pardavimai didėja.
UAB „Kauno alus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė teigė, kad lyginant 2007 ir 2008 metų I-ojo pusmečio pardavimų rezultatus, šiais metais jie padidėjo 5 procentais.
Dėl politikų sprendimų gali bankrutuoti daryklos
Pasak V. Tekoriaus, politikai, uždraudę dienomis reklamuoti alkoholinius gėrimus televizijoje naiviai tikisi, kad reklamos nebuvimas sumažins vartojimą.
„Blogai, kai yra kovojama ne su priežastimi, t. y. alkoholizmu, dideliu alkoholio vartojimu, o kažkokiomis pasekmėmis, - sakė V. Tekorius. - Uždrausdami reklamą jie apsunkino kelią įvesti naujus gaminius į rinką, pristatyti naujienas, reklamuoti brangesnį alų, kuris nebūtinai skatina alkoholizmą. Stiprus alus labiau skatina alkoholizmą, nei geras, brangesnis alus. Šis reklamos draudimas tikrai nepadėjo sumažinti vartojimo.“
Kiekvienais metais Lietuvoje bankrutuoja po kelias mažas kaimiškuose regionuose įsikūrusias daryklėles. Pasak A. Vidžio, iš visų didžiųjų Lietuvos daryklų blogiausia padėtis yra „Gubernijos“ alaus darykloje.
„Jie jau treti metai dirba nuostolingai, - teigė A. Vidžys. – Jei seimas uždraus pardavinėti alų kioskuose – bankrutuos maždaug dešimt mažų daryklų, kurios pusę savo produkcijos parduoda kioskuose.
Pasirašytas Garbės kodeksas
Mažinti gaminamo alaus stiprumą nusprendė dalis Lietuvos alaus daryklų, pasirašiusių Lietuvos Aludarių Garbės Kodeksą. Lietuvoje iš viso yra apie 80 alaus daryklų, tik 11 iš jų pasirašė šį kodeksą.
Pasak A. Vidžio, alaus daryklos pasirašė anksčiau minėta kodeksą dėl kelių priežasčių.
„Pirma, dėl kaltinimų, kad aludariai suinteresuoti pardavinėti stiprų alų ir girdyti tautą, antra, norėdami, kad vartotojai daugiau dėmesio skirtų gėrimo kokybei, o ne laipsnių kiekiui, - sakė A. Vidžys. – Stiprus alus Lietuvoje priešingai nei, pavyzdžiui, Belgijoje, labiau vartojamas dėl alkoholio kiekio jame, o ne dėl išskirtinio skonio.“
„Lietuvos Aludarių Garbės Kodeksas - tai toks savireguliacijos mechanizmas, kuriuo norime įrodyti, kad į mūsų rinką nereikia kištis tiems, kas jos neišmano ir kad mes patys galime socialiai atsakingai gaminti ir pardavinėti alų. Nuo šių metų liepos pirmos dienos nusprendėme nebegaminti stipresnio nei 9 laipsnių alaus, o dar po metų – 8,5, - sakė V. Tekorius. - Mažosios alaus daryklos dar prekiauja šiuo alumi, nes jie mato, kad ši niša nėra užpildyta ir savo gaminius jie lengvai parduoda mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, kur jis yra paklausus.“
Rinkai būdingas sezoniškumas
Pasak L. Šileikienės, alaus vartojimui būdingas sezoniškumas.
Pastebima tendencija, jog nuo kovo iki birželio-liepos mėnesiais pardavimai auga, vėliau po truputį vėl mažėja. Orai veikia alaus paklausą, atšilus orams parduodama daugiau alaus, - teigė L. Šileikienė. – Kaip ir kiekvienais metais, vasaros pabaigoje laukiamas pardavimų sumažėjimas, bet mes manome, kad šiais metais sumažės ne tik dėl sezoniškumo, bet ir dėl dar planuojamų alaus kainų augimo.“
UAB „Kalnapilio–Tauro grupės“ vadovas teigė, kad jie norėjo padidinti alaus kainą 9 procentais, bet jiems nepavyko.
„Mums nepavyko, nes rinkoje yra nemaža konkurencija, vyksta kainų karai, - teigė V. Tekorius. - Norėjome 9, bet gavosi taip, kad pakėlėme tik 6 procentais. Jei būtume nepakėlę kainų, tai už tą patį kiekį parduotos produkcijos mes būtumėme gavę neigiamą pelną.“
Pasak jo, didinti kainas šiuo metu jie neplanuoja, nes mano, kad rinka, infliacija to neleis.
Parduotuvėse nuperkama daugiau
UAB „Maxima LT“ prekių grupės vadovas Martynas Pikelis teigė, kad jų prekybos tinklo parduotuvėse per šių metų pirmąjį pusmetį alaus yra nuperkama daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
„Šis pardavimų didėjimas susijęs su tinklo plėtra - šiais metais atidarėme naujų parduotuvių, todėl bendras parduodamo alaus kiekis išaugo. Atmetus plėtrą, alaus pardavimai nekito - išliko stabilūs“, - Verslosavaite.lt sakė M. Pikelis.
Pasak prekių grupės vadovo, daugiausia parduodama 5 procentų stiprumo alaus. Taip pat aiškiai matomas silpnesnio alaus pardavimų didėjimas. Vasaros metu itin populiarūs tampa silpni, apie 3 procentų stiprumo alaus kokteiliai.
Aistė Liudvinaitytė
