Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu gydymo įstaigų reanimacijoje būtų užimta 240 COVID-19 pacientams skirtų lovų.
Šeštadienio duomenimis, 99 pacientai iš visų ligoninėse gydomų COVID-19 ligonių guli reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS). Statistikos departamento paskelbti skaičiai rodo, kad didžioji dalis jų – 79 pacientai (80 proc.) yra nepasiskiepiję arba pasiskiepiję pagal ne pilną vakcinacijos kursą.
Vertindamas pateiktus RITS duomenis, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys akcentuoja, kad šie rodikliai siunčia aiškią žinutę, kad mes, kaip visuomenė, „už savo užsispyrimą, nuostatas ir įsitikinimus“ mokame milžinišką kainą. Šiame kontekste – gyvybių kainą.
„Žmonės, nesvarbu, kokio jie amžiaus, jie galėjo kažką dar nuveikti gyvenime. Vyresnio amžiaus asmuo, galbūt dar galėjo pabūti su tais pačiais artimiausiais – su savo anūkais arba dar kuo nors, kas emociškai yra labai svarbūs. Man tai (mirtys dėl COVID-19 – aut. past.) yra kaina, kurią mes mokame <…> deja, ji labai didelė“, – sako parlamentaras.
Analogiškos nuomonės laikosi ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga. Patikslindamas L. Slušnio mintį jis primena, kad vakcinacija apsaugo nuo sunkių ligos formų, o tai ypač aktualu tiems, kurie yra pažeidžiami labiausiai – vyresnio amžiaus asmenys ir turintys ligų, kurios prisidėjus papildomam virusui komplikuojasi.
„Kokios jos (ligos – aut. past.) bebūtų – ar hipertoninė liga, ar cukrinis diabetas, viršsvoris, kuris labai dažnai minimas kaip rizikos veiksnys – vakcina tokius žmones turėtų saugoti nuo sunkių ligos formų.
<…> Niekas nesako, kad pasiskiepiję mes išvengsime viruso. Vakcina juk nuo užsikrėtimo neapsaugoja žmogaus, ji gali apsaugoti tik nuo sunkių komplikacijų“– savo įžvalgas dėsto A. Veryga.
Statistikos departamento duomenis, COVID-19 liga Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nusinešė beveik 8 tūkst. gyvybių.
Brangiausio COVID-19 paciento gydymas siekia 134 tūkst. eurų
1101 – tiek COVID-19 pacientų šiai dienai užimtos COVID-19 gydymui skirtos lovos, be RITS. Didžioji dauguma pacientų juose – 720 (65 proc.) – be vakcinų suteiktos apsaugos.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskaičiavo, kad vidutiniškai Lietuvai gydyti koronavirusu sergančius pacientus atsieina per 2000 eurų, paimtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
„Ši kaina priklauso nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio, gretutinių paciento ligų ir kitų faktorių“, – komentuoja VLK atstovai.
Jie taip pat pateikia duomenis ir apie brangiausiai Lietuvoje kainavusio COVID-19 paciento gydymą. Pastarasis atsiėjo 134 tūkst. eurų.
L. Slušnys naujienų portalui tv3.lt patikina, kad jam žinomi dar dveji atvejai, kuomet sumos keliasdešimt kartų viršijo vidutinę vieno paciento gydymo kainą: „Ten būna naudojamos specialios technologijos, kurios jau yra „kosminės“. Aš negavau tik vieno atsakymo į klausimą – ar šis pacientas išgyveno. <…> Tokių sumų buvo labai nedaug – 130 tūkst. eurų, 90 tūkst. ir 85 tūkst. eurų. Tačiau yra daug pacientų, kurie buvo gydyti už 30 tūkst. eurų“.
Visų bendrų COVID-19 pacientų stacionarinis gydymas pernai metais vidutiniškai per mėnesį iš PSDF biudžeto lėšų siekė daugiau nei 5,5 mln. eurų.
Remiantis 9 mėnesių duomenimis, didžiausia suma buvo išleista sausio mėn. (kai buvo daugiausia hospitalizuotų pacientų) – apie 12,5 mln. eurų.
Šios sumos, anot L. Slušnio, nesant pandemijai, galėjo būti panaudotos kitų ligų gydymui.
„Įsivaizduokime, ką tie 5 milijonai reiškia, kai šiuo metu valstybėje kam nors nėra pakeisti kokie nors klubo sąnariai, nėra suteiktas koks nors gydymas nuo vėžio arba neliko pinigų įtraukti naujiems vaistams gydymui nuo vėžio. Visa tai yra to biudžeto dalis“, – aiškina parlamentaras, pridurdamas, kad įstatymai nurodo gelbėti kiekvieno žmogaus gyvybę kaip „kokiame kare“, todėl gydytojai pacientų neatsirenka pagal jo imunizacijos statusą.
Čia kritikos nesiskiepijantiems jis negaili. Jo teigimu, kiekvienas asmuo turi galimybę palengvinti esamą pandeminę situaciją – „nedaryti karo ir palengvinti sau, savo artimiesiems visomis išgalėmis ir pasiskiepiję neatsidurti į šias sunkias būkles, neatsidurti reanimacijoje ir taip sutaupyti begalę pinigų“.
Skirtingai nei L. Slušnys, COVID-19 pacientams išleidžiamų sumų A. Veryga nematyto kaip itin didelių.
„Pats gulėjimas ligoninėje dėl kovido ar dėl kitos ligos nėra kažkuo išskirtinis – vaistų specifinių nėra, tai nėra kažkokių labai didelių kaštų. Būna ligų, kur įvairūs vaistai kainuoja labai brangiai arba kažkokia įranga kainuoja labai brangiai. Čia nėra kažkoks super brangus gydymas, jeigu jį vertintume kitų ligų kontekste“, – pabrėžia jis.
2022 metų PSDF biudžete numatyta, kad jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. Planuojamos PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203,003 mln. eurų) didesnės nei suplanuota pernai metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,522 mln. eurų) didesnės.
Atkreipdamas dėmesį į šias PSDF biudžete esančias sumas ir į COVID-19 pacientams gydyti kas mėnesį išleidžiamą sumą (vidutiniškai 5,5 mln. eurų), A. Veryga sako, kad suma valstybės lygmeniu taip pat nėra labai didelė.
Siūlytų išrašyti sąskaitas po gydymo
Konservatorius L. Slušnys pastebi, kad pacientai neretai nesupranta, kokią sumą valstybė išleidžia jų gydymui, todėl neslepia kartais mąstantis, ar nevertėtų žmonėms išduoti sąskaitas po kiekvieno gydymo.
„Žmonės įsivaizduoja, kad visi šie dalykai tarsi bananai auga, o mes pinigus tiesiog nusiraškome – kiek reikės, tiek bus. Nebus tiek, kiek reikės. Mums tokios paslaugos, karantinas suvalgė daug pinigų.
<…> Man labiausiai skauda širdį, kad tuo metu, kai jau buvo galima pasiskiepyti daugybei žmonių, kuomet turėjome sočiai vakcinų, mes toliau leidome neefektyviai pinigus vien todėl, kad mes turėjome pataikauti tiems žmonės, kurie užsispyrę nesiskiepija ir viskas“, – dėsto jis.
Viešai visiems gyventojams prieinamos informacijos, kiek kainuoja COVID-19 pacientų gydymas, nėra. Pasiteiravus L. Slušnio, ar prie žmonių sąmoningumo prisidėtų aiškiai nurodomos paslaugų kainos, jis neatmeta, kad tai būtų žmonės naudinga ir tai galėtų padėti.
„Žmonės dažnai nustemba, sako, kad mokesčius moka. Tai kartais vienas pacientas, kurio gydymas Lietuvai kainuoja apie šimtą tūkstančių, suvalgo kai kurių mokesčių mokėtojų 30 metų įmoką – ją jis ima ir „nušluoja“ nuo paviršiaus. Ką reiškia mokėti mokesčius?
Norint iš tiesų suvokti, kiek mes sumokame tų mokesčių, reiktų tuos skaičius palyginti, nes 200-300 eurų per mėnesį mokant atėjus bėdai valstybės išlaidos kartais būna kosminės. Žmonės tikrai sunkiai įsivaizduoja sveikatos sistemos kaštus“, – sako parlamentaras.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma gyventojų nė nežino, kiek kainuoja kitų ligų gydymas. Anot A. Verygos, jie įsivaizduoja, kad Lietuvoje sveikatos apsauga yra nemokama, todėl žmonėms būtų naudinga žinoti, kiek kainuoja sveikatos paslaugos.
„Gal tuomet žmonės tiek nesipiktintų sakydami, kad moka mokesčius, bet nelabai ką gauna. Žmogus bet kokiai kitai ligai gali gauti kompensuojamus nemokamus vaistus, tačiau jie nėra nemokami, už juos yra sumokėta iš sveikatos draudimo biudžeto.
Būtų gerai, kad žmonės visą bendrai gydymą ir sveikatos priežiūrą suprastų ir vertintų, stengtųsi savo sveikatą saugoti. Tai ne tik kovidui reikėtų taikyti, bet apskritai visoms ligoms“, – pabrėžia A. Veryga.
Ar realu grįžti prie sveikatos paslaugų apmokėjimo iš savo lėšų klausimo?
Dar vasaros pabaigoje Vyriausybei griežtinant toną nesiskiepijančių gyventojų atžvilgiu ir, be kita ko, ketinant nemokėti ligos išmokų, jei COVID-19 susirgs nevakcinuotas asmuo, viešumoje buvo pasigirdę dar radikalesnių siūlymų. Kai kurie svarstė, ar nusprendusieji nesiskiepyti žmonės, patekę į gydymo įstaigą dėl koronaviruso, neturėtų patys ir susimokėti už gydymą, tačiau greitai tokios kalbos nurimo.
Pasiteiravus L. Slušnio, ar realu Lietuvoje sugrįžti prie šio klausimo, jis tokiam pasvarstymui liko skeptiškas. Parlamentaro teigimu, praėjusią savaitę svarstytas privalomas medikų ir kitų gyvybiškai svarbių specialistų skiepijimas, už kurį nereikia mokėti, „praskrido“, nes Seimo nariai „bijo“.
„Jie bijo ir mums neužtektų balsų net prie geriausių norų, mums patiems (Vyriausybei – aut. past.) neužtektų balsų. Kai kalbame apie mokėjimą, mes esame įpratę gyventi gana socialistiškai. Mes nesame kapitalistinė valstybė, kaip ir visa Europa nėra. <…> Aš šiandien sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų būti. Bet yra tokių dalykų Europos šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje gali net policija išrašyti sąskaitą, o vėliau, kaip tu nori, taip tu ten vyniokis – tavo reikalas.
Smurto atveju Šveicarijoje gali atvažiuoti trys policijos automobiliai ir už tai smurtautojas turi susimokėti, kadangi sutrikdė darnų policijos darbą – viešosios tvarkos priežiūrą. Tai už papildomas paslaugas duoda sąskaitas ir tai yra gana brangu. <…> Kitose šalyse to nėra, yra skirtingos sistemos, to nėra“, – dėsto jis.
