Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group" 56 valstybėse atliktų atlyginimų rinkos tyrimų duomenys rodo, kad besivystančiose šalyse talentingų vadovų trūkumas lemia didelį skirtumą tarp vadovų ir žemiausio rango specialistų atlyginimų, nepriklausomai nuo šalių ekonominės padėties.
Didžiausias atotrūkis tarp viduriniosios grandies bei aukštesniųjų vadovų ir darbuotojų fiksuojamas Nigerijoje. Profesionalų, turinčių patirties dirbant vietinėje rinkoje trūkumas lemia didelę talentingų vadovų paklausą. Todėl pradedančiųjų karjerą biuro darbuotojų (administratorių, vadybininkų asistentų, buhalterių – 12 „Hay" lygis) ir vadovų atlyginimai Nigerijoje skiriasi net 17,4 karto.
Kinija užima antrąją vietą sąraše pagal vadovų ir darbuotojų atlyginimų skirtumus. Pasak „Hay Group" generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songinaitės, Kinijoje net ir sulėtėjus ekonomikos augimui tebevyksta aktyvi konkurencinė kova dėl aukštos kvalifikacijos vadovų.
„Didelį darbuotojų ir vadovų atlyginimų skirtumą Azijos rinkose lemia gausi paprastų darbuotojų pasiūla ir didelė konkurencija tarp jų. Vadovų rinkoje trūksta talentingų žmonių ir įmonės yra pasiruošusios investuoti į geriausius kandidatus, juos siekia pritraukti didesniais atlyginimais ir dėl to dar labiau išauga atlyginimų skirtumas tarp vadovų ir paprastų darbuotojų. Šiuo metu Kinijoje jis sudaro 12,6 karto", – teigia N. Songinaitė.
Mažiausi skirtumai tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų yra Norvegijoje. Pasak N. Songinaitės, tai lemia gerai išplėtota Skandinavijos šalių socialinė sistema. Šalyje yra aukšti pragyvenimo standartai, o socialinės garantijos taikomos visiems žmonėms vienodai. Todėl sumažėja atotrūkis tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų.
Afrikos regione ir kitose besivystančiose ekonomikose vadovų ir darbuotojų atlyginimai skiriasi net keliolika kartų, tačiau už jį vadovams tenka patiems susikurti bei apmokėti ir daugumą socialinės gerovės dalykų, tokių kaip sveikatos priežiūrą, pensija, kai kuriais atvejais pasirūpinti savo ir šeimos narių bei namų apsauga – kas išsivysčiusiose Vakarų šalyse yra savaime suprantama ir suteikiama valstybės arba darbdavio.
Pasak „Hay Group" ekspertų, per ateinančius metus skirtumai tarp vadovų perkamosios galios greitai augančiose ir sulėtėjusiose ekonomikose gali dar labiau padidėti. Pagrindinė krizės pasekmė – vadovų perkamosios galios mažėjimas. Vadovai, kurių šalių vyriausybės skatino vartojimą, gali tikėtis išaugusių mokesčių ir padidėjusių pragyvenimo kaštų ir per artimiausius metus, tikėtina, jie pajus šių sprendimų įtaką disponuojamoms lėšoms.
„Hay Group" atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią perkamąją galią turi naftos ištekliais turtingų Artimųjų Rytų šalių, kurios yra atleistos nuo mokesčių, vadovai. Jų perkamoji galia yra didesnė nei Jungtinės Karalystės, JAV ir kitų Vakarų Europos šalių vadovų.
Skirtumas tarp vadovų perkamosios galios dar labiau didėja dėl nuosmukio poveikio išsivysčiusiose ekonomikose, nes jose didėjo mokesčiai ir pragyvenimo kaštai. Šiuo metu tokios valstybės kaip JAV ir Jungtinė Karalystė užima 30 ir 43 vietas Pasaulio vadovų perkamosios galios indekse.
Didžiausią perkamąją galią turi tų šalių vadovai, kuriose trūksta talentų ir kur gyventojų pajamų mokesčiai yra labai žemi arba jų iš viso nėra. Kitose ekonomikose, pavyzdžiui, Čilėje, Turkijoje ir Brazilijoje perkamoji galia ir toliau didėja dėl žemo pragyvenimo lygio.
