Už narystę tarptautinėse organizacijose Lietuva kasmet atseikėja šimtus milijonų litų. O kokia nauda? Valdininkai įtikinėja – nauda visapusiška. O konkrečiau? Valdininkai užsispyrę tvirtina – nauda visapusiška. Tik tokios visapusiškai ir nepaaiškinamai naudingos narystės jokie valstybės biudžeto taupymai neriboja.
Narystės kainos kyla
Lietuva yra daugybės tarptautinių organizacijų narė. „Respublika“ išsiaiškino, kad vien už narystę 30 svarbiausių tarptautinių organizacijų šiemet mūsų valstybė JAV doleriais, eurais arba Šveicarijos frankais atseikėjo net apie 917 mln. litų.
Beveik visi šie mokesčiai mums kasmet didėja, nes tarptautinės organizacijos reikalauja sumokėti Lietuvai nenaudinga valiuta, kurios konvertavimo operacijos taip pat kainuoja.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad už tokias narystes atsakingos Lietuvos įstaigos nelabai žino nei šių misijų tikslų, nei mokamų mokesčių dydžių.
Užsienio reikalų ministerija „Respubliką“ oficialiai informavo, kad mūsų šalis už narystę JT Vystymosi programoje nemoka jokio mokesčio.
Tuo tarpu Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė pranešė, kad narystė šioje JT programoje mums šiemet atsieis apie 108 tūkst. litų. Tiesa, šiuo metu ministerija svarsto, gal įvertinus tokios narystės naudą, jos reikėtų atsisakyti.
Priima ir naikina
Nors Lietuvos atominės energetikos reikalai įkūrus Energetikos ministeriją suprastėjo iki beviltiško lygio, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) narystės mokestis kasmet tik didėja ir 2011 metais bus dvigubai didesnis nei šiemet.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis, paklaustas, kokios naudos Lietuva gauna iš TATENA, atsakė: „Pinigais gauname dvigubai daugiau, nei išleidžiame“.
Paprašytas pateikti tokios naudos faktus 2009–2010 metais, valdininkas atsiuntė TATENA uždavinių aprašymą. Ir prierašą: „Nauda Lietuvai: keliama specialistų kvalifikacija (mokymai, seminarai, stažuotės), gaunama įranga (kontrolės, diagnostikai, gydymui), padedama įgyvendinti projektus (ekspertų misijos, peržiūra, rekomendacijos).
Daugiau nei 300 tūkst. bedarbių skaičiuojanti Lietuva šiemet į Tarptautinės darbo organizacijos kasą įmetė apie 275 tūkst. litų nario mokestį. Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis „Respublikai“ sakė, kad pagrindinė šios narystės nauda yra dalyvavimas sesijose, kur yra „priimamos arba naikinamos konvencijos ar rekomendacijos“.
„Tarptautinės darbo federacijos reitingai jau yra smukę, nes ES nuėjo į priekį, – teigė V.Puskepalis. – Bet kadangi save laikome demokratine šalimi, mūsų dalyvavimas yra reikalingas. Kuo? Su nedarbu turime kovoti patys, tarptautinės organizacijos čia nepadės. Mums reikia dalyvauti, nors kai kurias problemas galime spręsti ir savo teisės aktais, kurių kartelė net yra aukštesnė. Be to, ne visos šalys tų konvencijų ir laikosi“.
Už tarptautinį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje Lietuva moka du didelius mokesčius, kurių suma – 750 tūkst. litų. Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Bronius Markauskas teigė, kad yra ir kitų narystės mokesčių, kuriuos moka šakinės organizacijos.
„Lobistinių interesų gynimas įmanomas tik per tarptautines organizacijas, nors sutinku, kad mūsų balsas yra gana silpnas. Ypač jaučiama ES senbuvių diskriminacija Bendrijos naujokų atžvilgiu, – sakė B.Markauskas. – Bet, nebūdami nariai, neturėtume ir šanso išsakyti savo pozicijų“.
Po Meksikos saule
Beveik 373 tūkst. litų šiemet už narystę Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje sumokėjusiai Lietuvai šioje organizacijoje atstovauja Ryšių reguliavimo tarnyba. Jos Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriaus vedėja Jūratė Masilionytė negalėjo paaiškinti, kokios naudos Lietuva gauna iš šios narystės.
„Nauda yra visapusiška, mūsų atstovai dalyvauja tam tikrose darbo grupėse. Kokiose? Ten, kur yra aktualūs klausimai. O kodėl tai domina? – stebėjosi J.Masilionytė. – Tarptautinė sąjunga tarptautiniu mastu skirsto radijo dažnius. Tiksliau, ji nustato taisykles, reglamentus. Juk ateina naujos technologijos ir reikalingi nauji dažniai, reikia viską iš naujo persvarstyti.
Šiemet svarbiausia plenarinė konferencija vyko Meksikoje. Dalyvavo mūsų tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas. Toks dalyvavimas sąjungos veikloje mums duoda tarptautinį žinomumą ir įtaką priimant sprendimus“.
Nors Lietuvoje užsienio turistų nepadaugėjo net skandalingosios programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metais, į Pasaulinę turizmo organizaciją jau septynerius metus sąžiningai atseikėjame daugiau nei po penktadalį milijono litų.
Paradoksas, tačiau šios organizacijos narės nėra ne tik mūsų kaimynė Estija, bet net tokios turizmo lyderės kaip JAV ar Didžioji Britanija. Po tarptautines konferencijas keliaujančių turizmo valdininkų įgyta patirtis nė kiek neapsaugo Lietuvos piliečių nuo turizmo firmų bankrotų.
Maitina ištisus aparatus
Asamblėjos, sąjungos ar misijos yra milžiniški biurokratijos aparatai, kurių būstinės įprastai įrengtos prestižinėse pasaulio didmiesčių vietose, kur už gerus atlyginimus dirba tūkstančiai klerkų.
Paklausta, už ką Lietuva moka metinį mokestį už narystę Tarpparlamentinėje sąjungoje, Seimo Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių organizacijų skyriaus vedėja Snieguolė Žiūkaitė „Respublikai“ atsakė, kad reikia išlaikyti tarptautinį sekretoriatą, vertėjus, jiems mokėti atlyginimus.
Beje, Lietuvos narystės liga tarptautinėse organizacijose kad ir už beprotišką kainą progresuoja. Naujausia organizacija, į kurią mūsų valstybė įsiverš kaip kometa – Europos kosmoso agentūra. Spalio pradžioje Vyriausybės įgaliotas ūkio ministras Dainius Kreivys jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį su ja. Už neaiškius pažadus mūsų mokslininkams pateikti iš Europos kosmoso agentūros užsakymų Lietuva įsipareigojo sumokėti 10 mln. litų nario mokesčio.
Net ES nauda abejotina
Finansų ministerijos duomenimis, šiemet sumokėjusi 901 mln. litų įmoką į ES biudžetą, Lietuva turėtų gauti 7,7 mlrd. litų paramos. Kitais metais įmoka sieks 1 mlrd. litų, grąža – 6,8 mlrd. litų. Tačiau kiek pinigų grįš – yra tik teoriniai pasvarstymai.
Pasaulinio finansų dienraščio „Financial Times“ ir Tiriamosios žurnalistikos biuro skaičiavimu, Europos Sąjungos šalys per ketverius metus panaudojo vos 10 proc. Kuo tikėti – Lietuvos Vyriausybės atstovais, kurie jau antrus metus tvirtina, kad duobė jau už mūsų, ar užsieniečių surinktais duomenimis? Jei užsieniečiai objektyvesni, vadinasi, Lietuva, sumokėjusi vidutiniškai 1 mlrd. litų įnašą, iš ES atsiima ir „įsisavina“ gerokai mažiau – 700 mln. litų.
Antanas Buračas, akademikas:
Lietuva stengiasi dalyvauti visų pasaulio organizacijų veikloje, nors pirmiausia būtina peržiūrėti, kur būti yra perspektyvu ir tikrai verta. Kartais atstovais tose organizacijose skiriami ne specialistai, o žmonės, padėję partijoms dalyvauti rinkimuose.
Valstybės reprezentavimas pasaulyje turi būti naudingas mums patiems, tad į konferencijas užsienyje neturi teisės važinėti poilsio turistai. Kai taip atsitinka, mūsų mokesčiai tarptautinėms organizacijoms nueina veltui. O ar yra kokia institucija, kuri tikrina tokių pasiuntinių veiklą? Mano įsitikinimu, valdininkų ataskaitos po užsienio kelionių jau seniai yra formalumas.
Šiandien Lietuva pagal savo atstovybių skaičių užsienyje jau turbūt galėtų konkuruoti su tokia galinga valstybe kaip Vokietija. Ir mums tikrai neverta visur dalyvauti atskirai, kur kas naudingiau būtų kooperuotis su Latvija ir Estija, atstovauti visam regionui. Tuomet ir mūsų balsas būtų stipresnis, bet tai nenaudinga tiems, kurie į šiltus postus užsienyje stengiasi prakišti savo geradarius.
Labai keistas pavyzdys yra Lietuvos narystė Tarptautinėje darbo organizacijoje, kai, drįsiu pasakyti, mūsų profsąjungų judėjimas neturi be
veik jokios įtakos. Beveik visos profesinės sąjungos tampa korumpuotos, jos neatstovauja savo šakų darbuotojams. Išskyrus teisėjų profsąjungą, kuri sugebėjo kitais metais išreikalauti neišmokėtus atlyginimus.
Pati narystė tarptautinėje organizacijoje nieko neduoda, jeigu tam nebus specialiai ruošiamasi, aiškiai dėliojami Lietuvos interesų prioritetai. Manau, kad gana dažnai taip nėra, užsienyje už mus „pabūna“ tam nepasirengę, nekonsultuoti valdininkai, tad toks atstovavimas yra vien pinigų švaistymas. Bene skausmingiausias pavyzdys būtų Lietuvos stojimas į ES, kai mūsų šalis buvo vienintelė naujokė, kuri neprašė jokios paramos ar išlygų socialiniais klausimais.
Julius GIRDVAINIS
