Besibaigiant pirmajam sveikatingumo metų ketvirčiui, Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba pasiūlė diferencijuoti sveikatos draudimo mokestį. Jis brangtų antsvorio, kurį galima kontroliuoti, turintiems žmonėms, taip pat reguliariai rūkantiems ir vartojantiems alkoholį. Ekspertų tvirtinimu, toks žingsnis atitiktų pasaulinius sveikatos ekonomikos, nebepajėgiančios finansuoti nesveiko gyvenimo būdo sukeltų ligų gydymo, prioritetus.
Atitiktų PSO rekomendacijas
Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos įgyvendinti sveikatinančią fiskalinę politiką Lietuvoje iki šiol didesnio dėmesio nesulaukė. Tačiau pasaulis juda būtent šia linkme, ir fiskalinėse sveikatos politikos priemonėse (pavyzdžiui, papildomai apmokestinant tabako, alkoholio, nesveikų maisto produktų vartojimą) kartu su sveikatingumo programų plėtojimu matoma išeitis iš besivystančios pasaulinės sveikatos ekonomikos krizės, kai nepajėgiama finansuoti liguisto gyvenimo būdo sukeltų ligų gydymo.
Viena iš tokių fiskalinės sveikatinimo politikos priemonių ir būtų siūlomas sveikatos draudimo mokesčio diferencijavimas. „Nesirūpinantieji savo sveikata, nekreipiantieji dėmesio į sveikos gyvensenos rekomendacijas daugelyje pasaulio šalių moka didesnius sveikatos draudimo mokesčius – nieko naujo čia nėra. Tai taip pat natūralu, kaip ir didesnis automobilio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo mokestis, jeigu esi neatsakingas vairuotojas ir dėl savo kaltės padarei avarijų“, – kalbėjo J. Pundzius.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas teigė, kad žmogui, turinčiam vieną arba kelis rizikos veiksnius, kurių galima išvengti, pirmiausia būtų siūloma laikytis jam sudarytos specialios sveiko gyvenimo būdo programos, o apmokestinti brangesniu sveikatos draudimu tik programos atsisakymo arba nesilaikymo atveju.
Pasak J. Pundziaus, pirmą kartą diferencijuotas sveikatos draudimo mokestis buvo įvestas Vokietijoje 2004 m. Po dvejų metų, 2006–aisiais, Vokietijos sociologai fiksavo su šiuo mokesčiu susijusį sveikos gyvensenos įpročių plitimą.
Būtų naudingas šalies ekonomikai
„Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, sprendimas diferencijuoti sveikatos draudimo mokestį būtų sveikintinas, turėtų daug teigiamų ir beveik neturėtų jokių neigiamų pasekmių. „Pagaliau atsirastų tai, ko mūsų sveikatos priežiūros sistemoje nėra – prevencijos. Šiuo atveju laimėtų visi – ir gyventojai, ir Lietuvos biudžetas. Biudžetui keliais procentais daliai gyventojų išaugęs mokestis labiau juntamos įtakos neturėtų, bet ateityje būtų išleidžiama ligų gydymui skirtų mokesčių mokėtojų pinigų“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.
Pašnekovo teigimu, diferencijuotas sveikatos draudimo mokestis, jeigu jis tik būtų įgyvendintas, atkreiptų visuomenės dėmesį į ligų prevencijos naudą ir galėtų paskatinti kitų prevencijos priemonių įgyvendinimą. „Visi žino, kad pagrindinė mūsų sveikatos priežiūros sistemos bėda – jos orientacija į pasekmių šalinimą, gaisrų gesinimą, o ne rūpinimąsi, kad tie gaisrai nekiltų. Tas seniai žinoma, bet nelabai ką sugebama padaryti. Todėl šis, galima sakyti, vienas pirmųjų žingsnių būtų ypač svarbus“, – kalbėjo ekonomistas.
Galimi paprastesni sprendimai
Gydytojas psichiatras biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga teigia, kad progresinio sveikatos draudimo mokesčio įvedimas būtų pozityvus ir reikalingas žingsnis, tačiau pabrėžia, kad jį įgyvendinant būtų susidurta su nemenkais iššūkiais. „Turėtų būti sukurtas ne toks jau paprastas įgyvendinimo mechanizmas. Tai reiškia, kad kas nors turėtų stebėti pacientus, priskirti juos vienai ar kitai grupei ir t. t. Kas galėtų tai efektyviai įgyvendinti – šeimos gydytojai? Stringančios vėžio prevencijos programos rodo, kad nelabai“, – kalbėjo dr. A. Veryga.
Pašnekovo nuomone, greitai įgyvendinamas, patikrintas ir efektyvus sprendimas būtų didesnis tabako ir alkoholio, taip pat sveikatai žalingų maisto produktų apmokestinimas. „Šio metodo privalumai – paprastumas. Nereikia kurti jokių mechanizmų, nereikia papildomų išlaidų. Šis paprastas metodas suveikia iškart, galima sakyti, tai tie patys pinigai, tik iš kitos kišenės – skiriasi jų surinkimo mechanizmas, – aiškino gydytojas. – Šiuo būdu galima daryti įtaką ir mitybai, apmokestinant pavojingus, žalą sukeliančius produktus – saldžius gėrimus, labai riebų maistą. Ir atvirkščiai – taikyti mokestines lengvatas sveikam maistui, tarkim, šviežioms Lietuvoje augintoms daržovėms“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šios dvi priemonės jokiu būdu „nesikirstų“, o viena kitą papildytų. „Jeigu politikai ryžtųsi įgyvendinti progresinį sveikatos draudimo mokestį, juos reiktų tik pasveikinti. Visgi greta to nediegti paprastesnių efektyvių fiskalinių priemonių – žalingų sveikatai medžiagų apmokestinimo – būtų neprotinga. Jeigu priimamas sprendimas didinti akcizus po pusės metų, po pusės metų jie veiks. Tuoj pat reaguoja visuomenė, keičiasi jos elgsena ir įpročiai“, – kalbėjo dr. A. Veryga. – Nors laisvosios rinkos šalininkai dažnai teigia, kad draudimai ir ribojimai alkoholio ir tabako vartojimo srityje neefektyvūs, Lietuvos, įvairių kitų šalių, Skandinavijos valstybių praktika ir daugybė atliktų mokslinių tyrimų rodo visai kitaip“.
Įžvelgia tik teigiamas pasekmes
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos psichologijos katedros vedėjos Nidos Žemaitienės teigimu, diferencijuotas sveikatos mokestis teigiamai veiktų visuomenės sveikatą. „Nematau jokių didelių problemų, tik privalumus. Žmogus turėtų pasirinkti – ar jam mokėti pinigus už tabaką ir už tai, kad rūko, ar nemokėti nieko. Vis dėlto aš pasisakau už tai, kad metantis rūkyti ar atsisakantis kitų žalingų įpročių žmogus turėtų gauti nemokamą pagalbą“, – sakė N. Žemaitienė.
Jos teigimu, minimas sprendimas turėtų ir kitų, iš pirmo žvilgsnio nepastebimų teigiamų pasekmių. „Tai skatintų susimąstyti, paklausti savęs svarbių klausimų: kodėl aš moku daugiau, o kitas mažiau? Ar mano pasirinkta gyvensena tikrai man tinkama? – kalbėjo N. Žemaitienė. – Visos mintys, visos diskusijos sveikatos tema yra į naudą“.
Mindaugas Savickas, vlmedicina.lt inf.
