Bendrą nuomonę JAV žvalgybos tarnybų bendrijoje formuojanti organizacija užsakė ištirti tai, ką prezidentas G. W. Bushas vadina neleistina branduolinio Irano perspektyva, praneša JAV dienraštis „The New York Sun“.
JAV nacionalinės žvalgybos tarybos (NIC) – strateginių tyrimų centro, apibendrinančio įvairių žvalgybos tarnybų vertinimus – pernai užsakytas tyrimas išnagrinės Irano kuriamo atominio ginklo pasekmes ir išsiaiškins, ar tai pastūmės Saudo Arabiją, Egiptą ir kitus JAV sąjungininkus arabų pasaulyje pradėti savas branduolines programas.
„NIC užsakinėjamų nacionalinio saugumo problemų tyrimų ratas platus, - pareiškė Nacionalinio žvalgybos direktorato atstovas Carlas Kropfas. – Šiuo metu atliekami keli tokie tyrimai, tačiau negaliu įvardyti juos vykdančių žmonių ir organizacijų, o taip pat jų dėmesio sferų.“
Branduoliniu tapusio Irano pasekmių tyrimas bus pirmoji NIC analizė, kas gali nutikti, jei žlugs dabartinė Busho politika Irake, įskaitant finansines sankcijas, karinį manevravimą ir diplomatinį spaudimą. Gali būti, kad šis tyrimas turės įtakos ir būsimam nacionalinės žvalgybos Irano branduolinės programos vertinimui. Tikimasi, kad NIC iš naujo išanalizuos, per kiek laiko Iranas įgis atominį ginklą. Ligšioliniais vertinimais tam prireiks 5–10 metų, rašo „The New York Sun“.
2006 m. balandžio 13 d. NIC pirmininkas Thomas Fingaras pareiškė JAV Kongresui, kad Iranui vis dar reikia „kelerių metų“ branduoliniam ginklui susikurti. Kai kurie kitaip manantys žvalgybos bendrijos analitikai pabrėžia, kad teiginys, jog atominei bombai pasigaminti Iranui prireiks 10 metų, remiasi prielaida, kad ši šalis nevykdo lygiagrečios, nematomos karinės programos.
Įtampa Amerikos ir Irano santykiuose už paslapčių pasaulio ribų pasiekė aukščiausią tašką. Aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Chamenėjus neseniai pareiškė, kad jei Amerika smogs Iranui, tai jo šalis atakuos amerikiečių interesus „visame pasaulyje“. O Irano žvalgybos ministras pareiškė, kad šalyje demaskuota 100 Amerikos ir Izraelio šnipų, ir kai kurie iš jų buvo suimti bandant palikti Iraną.
Laukiama, kad sekmadienį, dešimtąją Irane švenčiamų 1979 m. islamo revoliucijos metinių dieną, šalies valdžia paskelbs apie užbaigtus arba baigiamus 3000 centrifūgų, papildomai įrengiamų urano sodrinimo gamykloje Natanze, diegimo darbus.
JAV atstovas Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Gregory Schulte pareiškė, kad tikisi panašaus pareiškimo. “Irano valdžia nurodė pasauliui tuo metu laukti rimto “branduolinio pareiškimo”, - sakė jis. – Daugelis analitikų įtaria, kad jis bus susijęs su pirmaisiais žingsniais pradedant plataus masto urano sodrinimo darbus Natanzo požemiuose. Iš tikrųjų Mohamedas El Baradėjus (TATENA vadovas) patvirtino, kad Irano specialistai sparčiai juda į priekį įrenginėdami 3000 centrifūgų kaskadą.”
Laukiamas Irano pranešimas 10 dienų pralenktų planuojamą TATENA pareiškimą. El Baradėjus turi paskelbti, kaip TATENA vertina Irano bendradarbiavimą su agentūros vykdomu branduolinių objektų inspektavimu. Sausį Iranas išvijo iš šalies kelis inspektorius, o pernai Irano inspektorių vadovas viešai pareiškė, kad El Baradėjus jį atleido iš pareigų Irano įsakymu.
JAV nacionalinės žvalgybos tarybos tyrimas seka įvykių, kurie gali būti vertinami kaip Europos ryžto sustabdyti Irano branduolinę programą silpnėjimas, pėdsakais. Sausį Prancūzijos prezidentas Chiracas žurnalistams pareiškė, kad viena ar dvi Irano atominės bombos nekelia pavojaus. Nors vėliau Chiracas atsisakė šių žodžių, pretendentas į Prancūzijos prezidentus N. Sarkozy pasisakė prieš Irano branduolinių objektų bombardavimą. “Apie karinį problemos sprendimą negali būti jokių kalbų”, - pareiškė jis duodamas interviu prancūzų televizijai.
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams Patrickas Clawsonas tvirtina, kad pats didžiausias nerimas, susijęs su branduoliniu Iranu – branduolinio ginklo platinimo pavojus. Jo manymu Saudo Arabija, atsakydama į Irano branduolinio ginklo sukūrimą, Pakistano padedama pasigamins nuosavą atominę bombą. 1987 m. Saudo Arabija oficialiai pažadėjo Amerikai nekursianti branduolinio ginklo, jeigu JAV neprieštaraus, kad Kinija parduotų jai vidutinio nuotolio raketų.
Clawsonas taip pat tvirtina, kad branduoliniu tapęs Iranas regione taps agresyvesnis ir, tikėtina, aktyviau ginkluos “Hamas”, “Hezbollah” ir kitas panašias grupuotes šiuolaikinėmis prieštankinėmis raketomis ir priešlėktuvinės gynybos sistemomis. 2002 m. Izraelis sulaikė laivą “Karine A” su karinės paskirties sprogmenimis, kurie izraeliečių teigimu buvo gabenami iš Irano į Palestinos autonomiją.
Buvęs CŽV Irano ir Irako analitikas Kennethas Pollackas prieš kelias dienas pareiškė, kad tai, ar Amerika susitaikys su Irano įsijungimu į branduolinį klubą, priklausys nuo dabartinio režimo vadovybės. “Manau, kad galų gale mes galime gyventi su branduoliniu Iranu, valdomu Chamenėjaus. Po Chomeinio mirties iki šių dienų Iranas pasibjaurėtinas, kraugeriškas ir taip toliau, bet jis nėra pradęs sveiko proto ir nuovokos”.
Tačiau jei prezidentas Achmadinedžadas, raginantis ištrinti Izraelį iš pasaulio žemėlapio, įgis realią valdžią, tai, pasak Pollacko, Irano sustabdyti bus neįmanoma, rašo „The New York Sun“.
