Pernai kaip reikiant įsisiautėjusius brakonierius Aplinkos ministerija nusprendė tramdyti tuo, kad šiemet nuo sausio 15-osios dešimteriopai padidino baudas už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus. Prieš pat šventes miško žvėrims tikras skerdynes surengę trys medžiotojai dar atsipirks mažesnėmis baudomis, bet jiems gresia ir laisvės atėmimas.
Pigi mėsytė
Kol gerokai padidintos baudos dar nebuvo pradėjusios galioti, vos prasidėjus naujiesiems metams, brakonieriai nieko nelaukdami patraukė į artimiausius miškelius. Kas su kilpomis, kas ginkluotas šautuvu, o kai kurie – kardais ir lankais. Juk įrankis ne taip svarbu, svarbiausia nučiupti grobį – kai restorane elnienos ar šernienos kepsnys kainuoja pusšimtį litų, įkliuvus aplinkosaugininkams sumokėti keleto šimtų litų baudą nebuvo taip jau baisu.
Štai ir Trakų rajono Karapolio kaimo gyventojas Antanas Z. barbariškais būdais prasimanyti mėsytės visai nesikuklino. Aukštadvario seniūnijos miškuose medžiotojai pastebėjo kilpas gaudyti žvėrims ir pranešė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šios pareigūnai rado tris paspęstas kilpas, o prie jų paliktais pėdsakais nusekė iki brakonieriaus Antano Z. namų. Ten buvo rasta dar viena kilpa, kurioje galėjo nusigaluoti bet kuris maisto ieškantis miško gyventojas. Su įkalčiais sučiuptas Antanas Z. gintis nebandė. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, gresia bauda iki 4000 litų ir kilpų konfiskavimas.
Dar vienas kilpininkas prieš savaitę sučiuptas Kauno miesto sodo bendrijoje „Baltasis gandras“. Jis taip pat prie kuklių pajamų bandė prisidurti nelegaliais būdais medžiodamas žvėris ir už tai turės sumokėti baudą.
Pasak gamtos apsaugos inspektorių, dažniausiai tokiu primityviu būdu – kilpų spendimu – medžioti bando pusamžiai, neišsilavinę ir darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys gyventojai, gyvenantys rajonuose, netoli miškingų vietovių. O apsirūpinti nelegalia žvėriena ar netgi ją parduoti neretai susigundo ir medžiotojai, priklausantys medžiotojų būreliams ir puikiai žinantys visas medžioklės taisykles, tik jų nepaisantys.
Radinys sukrėtė
Šiaulių rajone, Vinkšnėnų miško palaukėje, Gubernijos medžiotojų būrelio nariai surado tris nušautus elnius, o netrukus pastebėjo dar vieną, kurį netoliese esančio griovio vandens srovė buvo nunešusi keletą metrų į šoną. Kai apie tai sužinoję aplinkos apsaugos inspektoriai ėmė ieškoti elnius iššaudžiusio brakonieriaus, Gubernijos būrelio medžiotojai, kuriems priklauso Vinkšnėnų miško medžioklės plotai, pareigūnams atskleidė keleto asmenų, kurie galėjo brakonieriauti, pavardes.
Inspektoriai nė neįtarė, kad nuvykę į vieno paminėtų šiauliečių – Šakynos medžiotojų būrelio nario Algio Adomaičio (43 m.) – namus suras tikrą skerdyklą: dar 7 išmėsinėtus elnius bei 3 stirnas. Šimtai kilogramų mėsos buvo sukrauti ne tik ūkiniame pastate, bet ir automobilyje „Citroën“, kuriuo iš miško ir buvo atvežti gyvūnai. Netoliese peiliu darbavosi ir vieną nušautą elnią dorojo pats namo šeimininkas A. Adomaitis. Aptiktas su įkalčiais, jis prisipažino brakonieriavęs su Lygudų medžiotojų būrelio medžiotoju Robertu Barausku (24 m.), kaip tik tuo metu atvažiavusiu į A. Adomaičio namus. Šis taip pat prisipažino brakonieriavęs. Netrukus buvo sulaikytas ir trečiasis brakonierius – jokiam medžiotojų būreliui nepriklausantis Paulius Elzbutas (29 m.).
Iššaudė naktį
Visi trys kaimynystėje gyvenantys vyrai prisipažino brakonieriavę ir į žvėris paleidę 12 šūvių. Pareigūnai rado ir paėmė 8 šautuvus, du iš jų – su duslintuvais. Įtariama, kad visa elnių ir stirnų banda, kuri rupšnojo pamiškėje įšalusius rapsus, brakonierių buvo išguldyta šautuvu su duslintuvu.
Dabar brakonierių trijulei gresia ne tik piniginis „nuskausminimas“ (teks atlyginti gamtai padarytą daugiatūkstantinę žalą), bet ir baudžiamoji atsakomybė – brakonieriai gali būti nubausti iki 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Kol kas neaišku, kur įtariamieji ruošėsi panaudoti šimtus kilogramų žvėrienos – gali būti, kad dalį ketino parduoti.
Paprastai brakonieriams iškyla administracinė atsakomybė ir keletą tūkstančių siekiančios baudos, o baudžiamoji atsakomybė gresia tada, kai gamtai būna padaryta itin didelė žala, arba sumedžiotas retas, saugomas, į Raudonąją knygą įtrauktas gyvūnas. Kaip tik taip nutiko dar 2011 metų kovo pradžioje – Anykščių rajono miške du kaimiečiai žiauriai sumedžiojo lūšį. Už tai paskirtas laisvės atėmimo bausmes prieš keletą savaičių Aukščiausiasis Teismas paliko galioti.
Nukankino lūšį
Anykščių rajono Varkujų kaimo gyventojas Eugenijus Janušauskas (49 m.) ir to paties rajono Vajėšių kaimo gyventojas Algimantas Jovaiša (54 m.) įkliuvo pabandę sumedžiotą lūšį parduoti. Į susitikimą su tariamu nykstančios rūšies žvėries pirkėju kaimiečiai atvyko tempdami rogutes su maišu, kuriame buvo įkišę negyvą lūšį su virve ant kaklo.
E. Janušauskas su A. Jovaiša lūšį sumedžiojo pastatę kilpą miške. Vėliau Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertai nustatė, jog 4–5 metų amžiaus lūšies patinas žuvo itin žiauriai – ilgai kamavosi kilpoje, patyrė didelį skausmą, stresą ir nugaišo kančiose. Brakonierių namuose pareigūnai aptiko įkalčius – net 42 savadarbes kilpas žvėrims gaudyti, 6 metalinius trosus.
Kupiškio rajono apylinkės teismas jau 7 kartus teistam A. Jovaišai paskyrė 5 mėnesius laisvės atėmimo, o E. Janušauskui – pusantrų metų lygtinai, atidedant 2 metams. Be to, abu brakonierius įpareigojo atlyginti 15 270 litų žalą gamtai.
Tokiomis bausmėmis nepatenkinti brakonieriai pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė. Panevėžio apygardos teismas buvo nutaręs A. Jovaišą išteisinti, vis dėlto Aukščiausiasis Teismas jam išsisukti neleido – panaikinęs apygardos teismo sprendimą, paliko galioti Kupiškio apylinkės teismo nuosprendį. Taigi už lūšies sumedžiojimą nuteistas A. Jovaiša, kuriam tuomet dar nebuvo išnykęs ankstesnis teistumas, nuo įkalinimo bausmės neišsisuko.
Papildys biudžetą
Aplinkos ministerija pranešė, jog praeitais metais aplinkosaugininkai išaiškino beveik 4000 gyvūnijos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimų – net 27 procentais daugiau negu 2011-aisiais. Daugiausia tokių pažeidimų nustatyta Klaipėdos (1072), Kauno (574) ir Vilniaus (554) regionuose. Pernai brakonieriai sumokėjo į valstybės biudžetą daugiau kaip 650 000 litų baudų, iš jų buvo konfiskuoti 32 šautuvai ir net 75 vandens transporto priemonės.
Kaip ir kasmet, tarp tų pažeidėjų daugiausia mėgėjiškos žūklės reikalavimų laužytojų, bet netrūksta ir medžioklės taisyklių nepaisytojų. Tikimasi, jog pastarųjų dabar turėtų gerokai sumažėti, nes baudos už nelegaliai sumedžiotus gyvūnus padidintos 10 kartų. Štai už neteisėtai sumedžiotą briedį, taurųjį elnią ar danielių nuo šiol teks sumokėti ne 1750 litų, o net 17 500 litų; už jų patelę ar jauniklį – nebe 1050 litų, o visus 10 500 litų.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis mano, kad gerokai padidintos baudos turėtų praretinti brakonierių gretas. „Manau, kad bus kaip su žvejyba elektra. Kol už ją nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokių „žvejų“ pasitaikydavo nemažai, o po bausmės sugriežtinimo jie beveik išnyko. Žinoma, pavienių atvejų net ir padidinus baudas pasitaikys, tačiau bendras skaičius tikrai turėtų sumažėti“, – svarsto A. Glinskis.
Inspekcijos viršininkas sako, kad didžioji dalis žvejybos brakonierių – asocialūs asmenys, o tarp medžioklės brakonierių – pasiturintys, įsigiję gerus ginklus ir automobilius. „Šiemet Kauno regione buvo nustatyta 30 žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidimų. Tarp jų – 3–4 medžiojimo kilpomis atvejai. Mums sugauti kilpininkus labai sudėtinga – be medžiotojų būrelių, kurie prižiūri savo teritoriją, pagalbos tai padaryti būtų bemaž neįmanoma. Neturime galimybių pristatyti inspektorių už kiekvieno krūmo, kad jie tykotų kilpas statančių brakonierių. Tad jeigu medžiotojai savo plotų nesaugo, mes negalime visų pažeidėjų sugaudyti“, – sako A. Glinskis.
Viršininkas taip pat pritaria idėjai, kad iš brakonierių reikia konfiskuoti ne tik ginklus, bet ir automobilius, kuriais jie atvyksta į nelegalią medžioklę. „Visos priemonės kovojant su brakonieriais yra daugiau mažiau veiksmingos. Galbūt tuomet važiuodamas į nelegalią medžioklę dažnas pamąstys, ar verta“, – viliasi A. Glinskis.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
