J. Borrellis tai pranešė Iranui pirmadienį perspėjus, kad jis neskubės sudaryti „greito“ susitarimo, kuris atgaivintų 2015 metais Teherano su pasaulio galybėmis pasirašytą branduolinę sutartį. Vienoje vykstančios derybos dėl šios sutarties atgaivinimo nuo kovo yra įstrigusios.
„Šis tekstas yra geriausias įmanomas susitarimas, kurį mano, kaip derybų tarpininko, nuomone, įmanoma pasiekti“, – rašė J. Borrellis verslo dienraštyje „Financial Times“.
„Jis nėra tobulas, tačiau jame aptarti visi esminiai elementai ir įtraukti visų šalių sunkiai iškovoti kompromisai“, – teigė jis.
Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Ali Bagheri antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Koordinatorius pasidalijo savo idėjomis, kaip užbaigti derybas. Mes taip pat turime savų idėjų, kaip užbaigti derybas – tiek dėl turinio, tiek dėl formos, kuriomis norėtume pasidalyti.“
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą 2015 metų sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Pernai balandį buvo pradėtos derybos dėl JCPOA atgaivinimo. Tačiau šių metų kovą jos įstrigo, nesugebėjus išspręsti Teherano ir Vašingtono nesutarimų, ypač dėl Irano reikalavimo, kad JAV išbrauktų jo elitinę Islamo revoliucinę gvardiją iš teroristinių grupių sąrašo.
JAV ir Iranas vedė derybas netiesiogiai, per ES koordinatorių.
J. Borrellis sakė, kad susitarimo projekte „tiksliai ir išsamiai aptariamas sankcijų panaikinimas, taip pat branduoliniai žingsniai, būtini siekiant atgaivinti JCPOA“.
ES užsienio politikos vadovas sutiko, kad dokumentas gali išsklaidyti ne visus JAV būgštavimus, susijusius su Iranu, ir pripažino, kad Teheranas turi rimtų abejonių dėl susitarimo įgyvendinimo „po neigiamos pastarųjų metų patirties“.
Visgi jis pabrėžė, kad „sprendimus reikia priimti dabar“.
„Jei susitarimas bus atmestas, rizikuojame, kad kils pavojinga branduolinė krizė, o Irano ir jo žmonių izoliacija dar labiau padidės. Sudaryti susitarimą yra mūsų bendra atsakomybė“, – sakė J. Borrellis.
