Naujienų portalui tv3.lt G. Petrauskienė prabilo apie pandemijos baimę, vakcinas ir galimybių pasą.
Vakcinos nuo COVID-19
Pradėdama pokalbį apie vakcinas, G. Petrauskienė tikino, jog visuomet laikėsi nuomonės, kad liaudiškos priemonės yra sveikesnės bei naudingesnės.
„Turbūt būsiu dabar vadinama „antivaksere“. Niekada nebuvau labai priešiška skiepams, tačiau nei savęs, nei vaikų niekada nesu skiepijus net nuo gripo. Vaikai paskiepyti skiepais, kuriais reikia skiepyti iki 2 metukų. Visada buvau tos nuomonės, kad liaudiškos priemonės yra sveikesnės ir naudingesnės organizmui nei chemija. Ir mes kuo puikiausiai gyvenome. Šiems skiepams nepritarsiu. Nei manęs, nei mano šeimos neprivers daryti to, ko nenorime. Pandemijos pradžioje buvo šiek tiek baimės, nes jautėme nežinia. Bet dabar tiesiog pikta ir jaučiu didelę neteisybę. Ypač, kai tai pradeda liesti vaikus, kurie turėtų džiaugtis vaikyste“, – kalbėjo pašnekovė.
Goda įsitikinusi, jog jeigu nebūtų spaudimo, tuomet niekas nebūtų skirstomi į „pasiskiepijusius“ ir „nepasiskiepijusius“: „Net pats švenčiausias gero daikto nemokamai nesiūlo ir tikrai pinigų už tai neduos. Pandemijos pradžioje niekas nesakė, kad reikės antro, trečio skiepo, ar net „galimybių paso“, kuris net nėra asmens dokumentas. Visi bėgo gauti skiepą ir kuo greičiau.
Ir daugelis tai darė ne dėl darbo, o dėl pramogų. Vėliau buvo pasakyta, kad reikės antros dozės, o vėliau jau trečios... Manau, kad anksčiau ar vėliau būtų atėjęs tas metas, kai pasaulyje taptų visiems per ankšta ir reikėtų kažką daryti... O ką? Iššaudyti visus? Nelegalu.“
Pašnekovė prabilo ir numananti, iš kur atsiranda šalutinis poveikis, galimai šis pasireiškia po vakcinos nuo koronaviruso: „Puikiai žinome, kad ne vitamino C kompleksą suleidžia. Manote organizmas po tiek dozių nepripras prie to? Pagalvokit, kas nutiktų, jeigu jus nuolat skiepytų ir staiga nustotų? Mano aplinkoje buvo tokių variantų, kad porai žmonių iš kažkur išdygo vėžys. Tai nutiko būtent po skiepo... Sutapimas? Gal, bet kai tokie įvairūs scenarijai kartojasi, tuomet darosi nebepanašu į sutapimus. Begalės sveikatos sutrikimų, labai dažnas skundėsi nežemiškai aukštu spaudimu. Aišku, kad žinau ir daug žmonių, kuriems kol kas nieko lyg ir nenutiko. Tačiau visi esame skirtingi. Čia tik mano nuomonė, bet aš manau, kad vienam gali nenutikti nieko, o kitam – išprovokuoti vėžį...“
Galimybių pasas ir pandemijos valdymas
G. Petrauskienė atskleidė ir tai, jog žino daugybę žmonių, kurie naudojasi netikrais galimybių pasais ir taip „apeina“ sistemą.
„Didesnės nesąmonės nei galimybių pasas negali ir negalėjo būti. Kokia nauda jo? Žmonės jei nori ir apeina sistemą. O tokių tikrai daug. Buvau daugelyje vietų, kuriose darbuotojai jau tiesiog nieko nebeprašo, nes pavargo nuo šito absurdo. Turiu pažįstamų, kurie vaikšto su svetimais galimybių pasais. Žinau net kas yra nusipirkęs jį už dideliais pinigus. Tai jau vyksta... Tai nusikaltimas, klastojimas
Nusikaltimai, visuomenės supriešinimas, laisvės atėmimas. Tai yra baisu, o ne kažkokia ,mirtina pandemija“. Aš jau nebekalbu apie medicinos lygį šiuo metu. Manęs nebegydo, mane šeria tabletėmis. Iš pradžių dar penkis kartus pasiūlo COVID-19 testą pasidaryti ir prirašo vaistų. Daugiau nieko.. Neliko kitų ligų tik koronavirusas“, – sakė Goda.
Moteris įsitikinusi, jog valstybė nori suvaldyti ne virusą, o žmones: „Jie bando valdyti ne pandemiją, o mus. Galimybių pasas yra vienas iš mūsų kontrolės valdymo būdų. Taip pat neužkertamas kelias ligos stabdymui pačioje susirgimu pradžioje buvo šeimos gydytojų konsultacija telefonu. Prievarta ir bauginimu pandemijos nesuvaldysi, o sunaikinsi valstybę ir žmonių gyvenimus.“
Vakcinose nėra nei čipų, nei abortų liekanų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vienas dažniausiai pasitaikančių mitų – kad vakcinuojant siekiama čipuoti žmones. Profesorės Aurelijos Žvirblienės manymu, tai yra aukščiausio lygio absurdas ir į viešąją erdvę paleistas juokais, siekiant pažiūrėti, kiek žmonių tuo patikės.
A. Žvirblienės manymu, jei skiepuose būtų čipai, kurie vakcinuojant būtų įleidžiami po žmogaus oda, nebūtų reikėję laukti COVID-19 vakcinos – juk tai būtų galima daryti per kitus skiepus, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito ar gripo.
„Tai yra labiausiai nieko bendro su tikrove neturintis mitas. Tai yra tokio lygio absurdas, kad man kartais atrodo, kad jis yra visiškai dėl juoko sugalvotas, paleistas į visuomenę ir kažkas iš to juokiasi“, – komentavo profesorė.
Kitas dažnai sutinkamas mitas, jog vakcinose yra beždžionių arba abortų ląstelių liekanų. RNR vakcinos, tokios kaip „Pfizer“/BioNTech“ ar „Moderna“, neturi nieko bendro nei su gyvūnų, nei su žmonių ląstelėmis, tad jų ten tikrai nerasite. Tokiose vakcinose naudojamos dirbtinės, sintetinės RNR molekulės. Ten virusas nekultyvuojamas ir jokios – nei gyvūnų, nei žmogaus – ląstelės jų gamyboje nenaudojamos.
Vakcinų gamybos procese ląstelės naudojamos tik tada, kai virusas yra auginamas, nes pats autonomiškai augti negali. Tokiame procese naudojamos ląstelių linijos, kurios gali būti žmogiškos kilmės, tačiau yra išvestos prieš maždaug pusę amžiaus ir laikomos laboratorijose.
„AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinose naudojami adenovirusai, kurie turi įterptą koronaviruso geną. Tam, kad jie būtų padauginti ir tinkami naudoti, yra auginami ląstelių kultūrose, kurios gali būti ir žmogaus ląstelės, tačiau virusas ląstelių kultūrose išauginamas ir vėliau išgryninamas, taip vakcinoje paliekant tik patį virusą.
„Ląstelės vakcinų kūrime naudojamos tam, kad būtų galima virusą padauginti ir paskui išgryninti, tačiau tai nereiškia, kad vakcinose galima rasti tų ląstelių“, – pasakojo A. Žvirblienė.
Jei kur nors perskaitėte, kad vakcina nuo COVID-19 sukels nevaisingumą, galite nurimti – tai neturi nieko bendro. Šis mitas grindžiamas tuo, jog placentos ląstelėse esantis sincitinas struktūriškai yra panašus su SARS-CoV-2 spyglio baltymu, į kurį ir taikosi vakcinos. Tai yra skirtingi baltymai ir moksliškai nėra įrodyta, jog vakcinos galėtų sukelti nevaisingumą.
„Jei būtų tokia rizika, tai persirgta COVID-19 liga taip pat turėtų sukelti nevaisingumą“, – teigė A. Žvirblienė.
Veiksmingumas nepriklauso nuo sukūrimo laiko
Dažnai nepasitikėjimas COVID-19 vakcinomis kyla dėl to, jog jos sukurtos ypač greitai. Tačiau, A. Žvirblienės teigimu, vakcinos sukurtos greitai, nes į tai investuota daug pastangų ir lėšų, o tai ir lėmė greitą vakcinų pasirodymą.
Tiesa, kūrimo procesai buvo pagreitinti, tačiau nei vienas etapas nebuvo praleistas – vakcinos išbandytos su gyvūnais, vėliau atlikti klinikiniai tyrimai su keliasdešimčia tūkstančių žmonių ir tada vakcinos įregistruotos. Todėl bijoti nereikėtų – nors vakcina sukurta greitai, jos efektyvumas yra patikrintas.
„Jeigu būtų kilę abejonių dėl vakcinų veiksmingumo ir saugumo, jos nebūtų užregistruotos“, – vakcinų veiksmingumą komentavo profesorė. Pasipiktinimą bei nepasitikėjimą vakcinomis kelia ir faktas, jog po skiepų veido kaukės visiškai atsisakyti dar nebus galima. Tačiau vakcina garantuoja ne galimybę nenešioti kaukės, o padeda išvengti sunkaus sirgimo COVID-19, jo komplikacijų ir mirties.
Profesorės teigimu, vakcina – žymiai saugesnė alternatyva nei persirgimas koronavirusu, nes nežinoma, kas susirgti sunkiai, o kam virusas baigsis mirtimi. Todėl kaukės po skiepo nusimesti negalėsite, bet kuo daugiau žmonių bus pasiskiepiję, tuo laisviau galėsime kvėpuoti, bendrauti ir keliauti.
Mitai su politikos prieskoniu
Pasitaiko ir, rodos, visai nekaltų mitų apie vakcinas. Vienas tokių – priverstinė vakcinacija nuo koronaviruso. Galite nusiraminti – jūsų niekas priverstinai neskiepys ir to jokiuose planuose nenumatoma. Tiesa, nors tokių planų nėra, šis mitas plačiai eskaluojamas, neva kiekvienas bus skiepijamas per prievartą, prieš žmogaus valią.
„Jokia šalis neplanuoja taip daryti, tačiau tokie mitai vis tiek atkakliai yra skleidžiami“, – apie priverstinės vakcinacijos baimę kalbėjo profesorė. Tiesa, kartais mitai, susiję su skiepais, slepia ir politinę potekstę. Tiek JAV, tiek Europa kuria vakcinas nuo netikėtai užpuolusio viruso, tačiau kartais pasirodo tik rusiškos vakcinos propagavimas.
Tokiu atveju, pasak A. Žvirblienės, net nereikia ieškoti, kas tokį mitą paskleidė, nes jis – visai prieš akis. Tokiu būdu bandoma sumenkinti kitų šalių vakcinas ir kelti nepasitikėjimą, tačiau nereikėtų maišyti politikos su medicina – vakcinų efektyvumą lemia ne kilmės šalis, o atlikti efektyvumo bandymai.
„Nereikia toli ieškoti, iš kur toks mitas atsiranda, nes jis yra tiesiog akivaizdžiai skleidžiamas iš būtent tos pusės, kuri nori kitas vakcinas sumenkinti, pasėti abejones jomis“, – pasakojo A. Žvirblienė.
