„Rusija nepasidarytų mūsų draugė, jei mes ten ir nuvažiuotume. Ne jeigu mes elgtumėmės gerai ir į minėjimą nuvažiuotų pati prezidentė, tai vis tiek nepakeistų Rusijos pozicijos Lietuvos atžvilgiu, – teigia V. Vobolevičius. – Trumpuoju laikotarpiu viešojoje erdvėje vis tiek nusvers suformuota pozicija – įvaizdis, kad mes esame fašistai, ir su mumis bendrauti negalima. O ilguoju laikotarpiu Rusijos pozicija nulemta jos strateginių interesų daryti poveikį buvusioms sovietinėms respublikoms. Todėl mes neturime ką prarasti nevažiuodami į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje. Lygiai taip pat mes neturime ko prarasti ir nesiųsdami ambasadoriaus“.
Anot politologo, dėl to, kad pavyzdžiui, Vladimiras Žirinovskis ar koks nors Rusijos televizijos veikėjas paburnos ant Lietuvos, taip pat nieko nenustebins. „Jie ir taip burnoja rutiniškai. Todėl dar vieno paburnojimo reikšmė yra minimali, nes realiai trumpuoju laikotarpiu mes nieko neprarandame“, – pridūrė jis.
Tačiau Vakarai, teigia V. Vobolevičius, tikrai sureaguos į tokią Lietuvos poziciją, ir „nieko neprarasdami Rusijoje, Vakaruose mes išlošiame papildomą matomumą“.
„Mums svarbu, kad Vakarai mūsų nelaikytų pilka, pusiau rusiška zona, kokia mus ir mato paprasti žmonės Vakaruose. Boikotuodami gegužės 9-os dienos minėjimą Maskvoje, mes ir laimime įvaizdį Vakaruose, ir jau ne tik eiliniai laikraščiai, bet ir reikšmingieji mini Lietuvą kaip išsiskiriančią šioje situacijoje. Tai labai gerai – išsiskirti moraliniu „kampu“ – Vakaruose taip apie mus daugiau sužinoma. Ir gerai, kad sužino apie išsišokusią Lietuvą, negu nesužino apie niekuo neišsiskiriančią Latviją“, – teigia V. Vobolevičius.
Politologo sako manantis, kad kai kurių žmonių nuogąstavimai, jog mums tai kada nors gali „atsirūgti“ – neturi pagrindo. „Ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu griūtų transatlantinės saugumo struktūros ir Rusija mus užimtų, tikėtina, kad Lietuva gali ypatingai skaudžiai tai pajusti – gali būti itin skausmingai vežama į Sibirą. Tačiau tai tik hipotetinė galimybė, nes nemanau, kad Rusija galėtų mus užimti bet kokioje apčiuopiamoje ateityje. Todėl tokio varianto net neverta svarstyti“, – redakcijai sakė politologas V. Vobolevičius.
Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines Lietuva minės gegužės 8 dieną, kadangi būtent 1945 m. gegužės 8 dieną Vokietija pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. Skelbiama, kad oficialiuose renginiuose ketina dalyvauti prezidentė ir premjeras.
Kaip jau skelbta, prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė vykti į Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje. Lietuvos ambasadorius Rusijoje bus vienintelis iš Europos Sąjungos valstybių diplomatų, kurs nestebės karinio parado Rusijos sostinėje. Pagerbdamas Antrojo pasaulio karo metu žuvusiųjų atminimą, jis gegužės 8 dieną drauge su kitais ES ambasadoriais padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo.