Nors iš pirmo žvilgsnio avarijos kaltininkė galėjo pasirodyti BMW vairuotoja, tačiau moteris buvo išteisinta tiek pirmoje, tiek apeliacinėse instancijose. Kauno apygardos teismas patvirtino, kad BMW vairuotoja išteisinta pagrįstai, tad šis sprendimas įsigaliojo iškart.
Sprendžiant klausimą dėl kaltės buvo pripažinta, kad Kelių eismo taisykles (KET) pažeidė tiek BMW, tiek „Opel“ vairuotojai. BMW rikiavosi iš greitėjimo juostos neįsitikinusi, kad tą daryti saugu, o „Opel“ vairuotojas viršijo leistiną greitį.
Būtent pastaroji aplinkybė suvaidino svarbų vaidmenį priimant sprendimą išteisinti BMW vairuotoją. Su tuo nesutiko nei prokurorė, nei nukentėjusieji. Prokurorė apeliacinėje instancijoje prašė BMW vairuotojai paskirti 5 tūkst. eurų baudą ir priteisti neįvardytų dydžių nukentėjusiųjų ieškinius.
Tačiau Kauno apygardos tiek Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės, tiek dviejų nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmetė. Taip pat atmestas ir prašymas dėl civilinių ieškinių tenkinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Lūžo šonkauliai
BMW vairuotoja buvo kaltinama tuo, kad vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Avarija įvyko 2019 m. lapkričio 18-sios vakarą. Kaltinime rašoma, kad apie 19.16 val. neatsargiai vairuodama automobilį BMW, moteris pažeidė KET reikalavimus – vairuodama automobilį greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių.
Todėl įsiliedama į transporto priemonių srautą nedavė pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Opel Zafira“.
Susidūrimo išvengti nepavyko. Per eismo įvykį buvo sužalotas automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas, kuriam klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės ląstos sumušimas, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.
Rimtesnių sužalojimų patyrė „Opel“ keleivė, kuriai klinikiniais duomenimis konstatuota kairės pusės kelių šonkaulių lūžimai, o taip pat kraujosruvos krūtinės, pilvo ir abiejų blauzdų srityse, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Prašė skirti baudą
Apeliaciniame skunde Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti kitą sprendimą.
Prokurorė prašė, kad BMW vairuotojai būtų paskirta 5 tūkst. eurų bauda. Taip pat būtų išspręsti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai.
Anot A. Antanaitienės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Išteisinamasis nuosprendis BMW vairuotojos atžvilgiu, prokurorės nuomone, buvo grindžiamas kaltinamosios duotais parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
Skunde prokurorė nurodė, kad šioje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles.
Kaltinamoji pažeidė KET punktus dėl išvažiavimo iš greitėjimo juostos. Tuo metu nukentėjusysis viršijo leistiną greitį, todėl neturėjo techninės galimybės sustabdyti savo transporto priemonės ir išvengti eismo įvykio.
Prokurorės teigimu, negalima nukentėjusiojo parodymų dėl eismo įvykio vertinti kaip nepatikimų, neinformatyvių ir nenuoseklių, neatitinkančių objektyvių bylos duomenų, kadangi vyro parodymai nekito nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.
Prokurorės skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą pažymėdamas, jog nukentėjęs nurodė, kad apskritai nematė kliūties savo kelyje ir tai, jog ji buvo, suprato tik po eismo įvykio.
Paaiškėjo, kad pirmos instancijos teismas nebuvo linkęs vadovautis nukentėjusios keleivės parodymais. Mat moteris pripažino, kad per incidentą „naršė“ telefone, tiesa, pridūrė, kad retkarčiais pakeldavo galvą.
Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tuo nesivadovavo, padarydamas klaidingą išvadą, jog vertinant nukentėjusios parodymus nustatyta, kad ji važiuodama kaip keleivė, prieš pat įvykį naudojosi mobiliu įrenginiu, todėl akivaizdu, kad nekoncentravo dėmesio į eismą.
A. Antanaitienė pridūrė, kad nors nukentėjusysis viršydamas leistiną greitį padarė KET pažeidimą, tačiau vis dėlto jo veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei kaltinamoji vairuodama savo transporto priemonę staiga iš greitėjimo juostos, skirtos įvažiuoti į kelią, ir įsiliedama į transporto srautą, būtų davusi kelia juo važiuojančiai transporto priemonei.
Paaiškėjo, kad automobilis „Opel Zafira“ tuo metu važiavo apie 114 km/val. greičiu (leistinas maksimalus greitis toje kelio atkarpoje buvo 90 km/val. – aut. past.).
Anot prokurorės, būtent dėl BMW vairuotojos veiksmų, nukentėjusysis neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo.
Savo apeliacinius skundus šioje byloje buvo pateikę ir nukentėjusieji, kurie prašė pripažinti BMW vairuotoją kalta ir tenkinti jų civilinius ieškinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusysis „Opel“ vairuotojas viso proceso metu teigė, kad jis iki susidūrimo transporto priemonės nestabdė bei, kad pėdsakai, fiksuoti įvykio vietoje, nėra palikti jo transporto priemonės.
Skunde teigta, kad pirmosios instancijos teismas, subjektyviai konstatavęs, jog nukentėjusiojo parodymai nepatikimi, nesiėmė priemonių nustatyti objektyvią tiesą byloje.
Vis dėlto, Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą atmesti prokurorės ir nukentėjusiųjų skundus.
