„Vandenilis yra universalus energijos šaltinis, kuriam tenka svarbus vaidmuo pereinant prie atsinaujinančios energetikos, taigi – ir prisidedant prie klimato apsaugos. Vandenilis yra vienas efektyviausių atsinaujinančios energijos saugojimo bei transportavimo būdų ir trūkstama dėlionės dalis, siekiant užtikrinti klimatui neutralų judumą", – sakė „BMW AG" valdybos pirmininkas Oliveris Zipse.
Su 6 kg vandenilio baku – iki 504 km
Naujausio „BMW X5“ modelio pagrindu sukurtas „BMW iX5 Hydrogen“ pirmą kartą idėjiniu lygmeniu buvo pristatytas dar 2019 m. „IAA“ parodoje. Šis modelis, kaip ir elektromobiliai, turi elektros variklį, tačiau energiją jam generuoja vandenilio kuro sistemos elementai, išnaudojant cheminę reakciją tarp vandenilio ir deguonies. Šiems elementams chemiškai susijungus gaunami du produktai – elektra ir vanduo. Sukurta elektra yra tiekiama varikliui, o susidaręs vanduo – išmetamas į aplinką.
Ši technologija yra ne tik tvari, nes važiuojant neteršiama aplinka, bet ir suteikia patogumo. Su vandeniliu varomu automobiliu gaunamas tas pats tylaus važiavimo komfortas, kaip su dabartiniais elektromobiliais, tačiau pasipildyti energijos kelionei galima per keletą minučių. „iX5 Hydrogen“ modelyje vandeniliui skirtos dvi talpyklos, kuriose telpa beveik šeši kilogramai vandenilio – šio kiekio pakanka, kad automobilis nuvažiuotų net 504 km, matuojant pagal WLTP ciklą. Šių dviejų vandenilio bakų pripildymas užtrunka vos tris-keturias minutes.
„iX5 Hydrogen“ taip pat pasižymi dideliu dinamiškumu. Jis gali generuoti nuolatinę 125 kW/170 AG siekiančią galią, o pasinaudojant automobilyje sumontuota papildoma elektros baterija ir „eDrive“ technologija maksimali momentinė galia siekia net 295 kW/401 AG. Tad automobilis nuo 0 iki 100 km/val. gali įsibėgėti greičiau nei per 6 sekundes.
„BMW Group“ skaičiuoja, kad pernai visame pasaulyje pardavė daugiau nei 215 tūkst. visiškai elektrinių transporto priemonių, t. y. beveik 108 proc. daugiau nei metais prieš tai. Grupė tikisi, kad vėliausiai iki 2030 m. išskirtinai elektra varomos transporto priemonės sudarys daugiau nei 50 proc. bendrovės pardavimų.
Tvaresnė aliuminio gamyba
Koncernas akcentuoja, jog vien tik didindami elektromobilių skaičių keliuose klimatui draugiško mobilumo nesukursime – taip pat svarbu mažinti ir automobilių gamybos proceso poveikį aplinkai bei pirminių medžiagų naudojimą automobilių gamybai kokybiškai išnaudojant antrinių žaliavų galimybes.
Ypač daug dėmesio „BMW Group“ skiria CO2 mažinimui gamybos grandinėje. Viena iš sričių, į kurias nusitaikė koncernas – aliuminio gamyba. Jos metu išskiriama maždaug ketvirtadalis CO2 emisijų, susidarančių vidutinio dydžio elektromobilio gamybos grandinėje.
Dėl šios priežasties nuo 2024 m. grupė automobilių gamybai ketina naudoti aliuminį, kurio CO2 emisija yra kelis kartus mažesnė nei įprastai. Tuo tikslu BMW pasirašė sutartį su Kanados „Rio Tinto“ gamykla.
Ji ne tik naudoja žaliąją hidroelektrinių generuojamą energiją gamybos procese, bet ir taiko naujovišką metalo lydymo technologiją – šio proceso metu išskiriamas ne CO2, o deguonis. BMW skaičiuoja, kad dėl šios partnerystės aliuminio gamybos procese sutaupoma apie 70 proc. išmetamo CO2 kiekio.
Šalia partnerystės su „Rio Tinto“, patobulinimų „BMW Group“ įgyvendina ir savo gamyklose. Pavyzdžiui, koncerno lengvųjų metalų liejykla Landshute (Vokietija) taiko unikalų aliuminio liejimo procesą, kurio metu beveik neišskiriama teršalų. Be to, liejykla nuo 2021 m. aliuminio gamybai naudoja saulės energiją. O maždaug du trečdaliai gamykloje naudojamo aliuminio gaunami perdirbant žaliavas.
BMW grupė yra įsipareigojusi, jog gaminant naujas transporto priemones naudos bent 50 proc. antrinių žaliavų bei gamybos procese remsis kitais žiedinės ekonomikos principais.
