Asta VOLKOVAITĖ [email protected]
Kaip rašo savaitraštis "Šiauliai plius", kraujasiurbiai parazitai ėmė pulti ne tik higienos įgūdžių stokojančias šeimas, bet ir mėgstančias švarą ir tvarką. Tokią tendenciją pastebėjo visuomenės sveikatos specialistai ir kenkėjų kontrolės paslaugas teikianti įmonė. Vaikai parsinešė ne tik utėlių
Šiais mokslo metais Šiaulių visuomenės sveikatos centras gavo du skundus dėl utėlių švietimo įstaigose: pirmasis – dėl blusų darželyje, antrasis – dėl blusų mokykloje. Abiem atvejais skundėsi vaikų tėvai. „Vaikai grįžta sukandžioti“, – skundų esmę įvardija Šiaulių VSC Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė. Nors nei tikrintoje mokykloje, nei darželyje blusų židinių neaptikta, galimybė joms veistis yra. „Nors ir neradome, bet sąlygos tikrai yra“, – teigia R. Švambarienė. Ji pastebi, kad ir blusos, ir utėlės tampa ne tik asocialių šeimų problema.
Redakcijai taip pat žinomi du kraujasiurbių parazitų puolimo atvejai. Mažametės motina pasakoja, kad neseniai jos atžalos darželyje pas vieną vaiką aptikta utėlių. Įstaigos darbuotojos tėvų paprašė patikrinti savo vaikams galvas. Dar kita motina teigia pastebėjusi išbėrimus ant sūnaus kūno. „Iš pradžių buvo įtarta alergija. Testas parodė, kad sūnus niekam nealergiškas“, – pasakoja moteris. Tik vėliau paaiškėjo, kad raudonos dėmelės ant mažylio kūno – blusų įkandimai.
„Manau, tai socialinė ir politinė problema“, – sako R. Švambarienė. Anot jos, šie parazitai greitai plinta. Tvarka, kuria vadovaujamasi mokyklose ir darželiuose, jiems suvaldyti ne visada padeda. „Įstaigos darbuotojai negali pasakyti vaikui neateiti. Nebėra taip, kaip anksčiau būdavo mokyklose. Dabar radus utėlių, darbuotojams rekomenduojama neišsiduoti.
Blusas galima įveikti
„Blusa nesirenka žmogaus pagal išsilavinimą, socialinį sluoksnį ar pagal tai, kaip jis tvarkosi namuose. Jai svarbu kraujas“, – teigia kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės „Profilaktinė dezinfekcija“ vadovė Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė. Blusas nešioja ir laukinės katės bei šunys. „Klaidingai manoma, kad gyvūnų nešiojami parazitai žmonių nepuola. Pasigauti blusą galima net neglostant gyvūno – pakanka praeiti pro šalį“, – sako įmonės vadovė.
Blusos platina ir įvairias ligas. „Blusos neretai sukelia alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas: tuliaremiją, pseudotuberkuliozę, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, todėl svarbu kuo greičiau imtis priemonių prieš kenkėją“, – sako K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Pastebėjus blusų įkandimų, patartina greitai imtis iniciatyvos. „Reikia išsiurbti ne tik visus kilimus, bet ir minkštus baldus, ertmes. Blusų kiaušinėliai paprastai būna grindų tarpuose. Jų gali būti net drabužiuose“, – pastebi įmonės vadovė.
Tuo atveju, kai siurbimas ir purškimas aerozoliais blusų neįveikia, gali pagelbėti kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės specialistai. „Patalpos būna išpurškiamos. Naudojant stipraus poveikio priemones, žūva absoliučiai visi kenkėjai, pakanka vienąkart išpurkšti“, – teigia K. Lementauskaitė-Grubliauskienė. Utėlės gali būti naikinamos vaistinėje įsigytomis priemonėmis.
Kaip atpažinti blusos įkandimą?
Atpažinti blusos įkandimą nėra sudėtinga. „Jos dažniausiai kandžioja kojas, rankas ar juosmenį. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingos formos maždaug centimetro skersmens paraudimas“, – pasakoja įmonės vadovė. Įkandimo vieta gali būti paraudusi porą dienų.
Žmogaus būste kenkėjai kiaušinėlius sudeda šiukšlėse, dulkėse grindų plyšiuose ir kilimuose. Karštą vasarą blusos puikiai dauginasi ir gamtoje: sausose augalų atliekose, smėlėtoje dirvoje. Didesnis blusų antplūdis pastebimas tada, kai benamės katės ieško prieglobsčio daugiabučių namuose.
Išsiritusi iš kokono blusa gali badauti net pusantrų metų. Jos gali plisti labai dideliu atstumu. Blusai sudėjus kiaušinėlius, per 2-3 savaites išsivysto suaugusi blusa, kuri, pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai jį puola.
