Teismas pripažino, kad BLRT akcininkų branduolys, kuriam bendrai priklauso daugiau nei 50 proc. visuotinio akcininkų susirinkimo balsų, nesielgė geranoriškai ir neatsižvelgė į kitų akcininkų interesus, bei nurodė, kad akcininkų veikla, naudojantis priemonėmis, nesąžiningomis kitų akcininkų ar pajininkų atžvilgiu, yra neleistina, net jei tos priemonės tiesiogiai neprieštarauja įstatymui.
„Tai yra labai svarbus precedentas, kadangi jis akivaizdžiai patvirtina, kad stambieji akcininkai ir savininkai, priimdami sprendimą dėl dividendų išmokėjimo turi skaitytis su smulkiųjų akcininkų interesais ir teisėmis. Jei šią nutartį paliks galioti aukštesnės instancijos teismas, tai Estijos teisinėje aplinkoje reikšmingai pakeis smulkiųjų akcininkų gynybos galimybes, susijusias su dividendų išmokėjimu“, - sako smulkųjį „BLRT Grupp“ akcininką Michailą Gnidiną atstovaujančios advokatų kontoros SORAINEN advokatas Urmas Volens.
Teismas pabrėžė, kad stambieji BLRT akcininkai, balsuodami prieš pelno paskirstymą visuotiniame akcininkų susirinkime, pažeidė iš įstatymo kylančius lojalumo prieš mažuosius akcininkus įsipareigojimus, o taip pat pažeidė draudimą savo veiksmais daryti žalą likusiems akcininkams.
„Teismas nustatė, kad stambieji BLRT Grupp akcininkai piktnaudžiavo savo teisėmis. Ginčas dėl to, kokios bus galutinės teisinės pasekmės teismui pripažinus dividendų neišmokėjimą negaliojančiu ir dėl to, ar smulkieji akcininkai įgis teisę reikalauti dividendų išmokėjimo arba žalos atlyginimo, greičiausiai tęsis apygardos teisme“, - sako M.Gnidinas.
M.Gnidinui priklauso apie 12 proc. „BLRT Grupp“ A akcijų ir 17 proc. B akcijų.
