Agentūros duomenimis, per keturias savaites iki lapkričio 18-osios Rusija į Roterdamą – vienintelį jai prieinamą Europos uostą už Juodosios ir Viduržemio jūrų baseino ribų – per parą siuntė vidutiniškai tik 95 tūkst. barelių naftos. Tai nelyginamai mažiau nei vasario pradžioje – tai yra iki karo Ukrainoje pradžios, kai rusiškos naftos siuntos į Šiaurės Europą viršydavo 1,2 mln. barelių per parą.
Tokios valstybės kaip Lietuva, Prancūzija ir Vokietija sustabdė šį importą iš Rusijos prieš kelis mėnesius, o rugsėjį jų pavyzdžiu pasekė ir Lenkija.
Trys ketvirtadaliai Rusijos uostuose prie Baltijos jūros kraunamos naftos dabar nukreipiami į Aziją, o Indijos perdirbimo įmonės, pasinaudodamos JAV ir Jungtinės Karalystės pasiūlytu lengvatiniu laikotarpiu, kuriam, kaip tikimasi, pritars ir ES, aktyviai ją perka. Pagal sankcijų sąlygas jos nebus taikomos siuntoms, į tanklaivius pakrautoms iki embargo įsigaliojimo gruodžio 5-ąją, jeigu jie bus pristatyti iki sausio 19 dienos.
Tikimasi, kad Didžiojo septyneto (G-7) valstybės jau šį trečiadienį paskelbs Rusijos eksportuojamos naftos kainų viršutinę ribą. Jos siuntos, nupirktos už didesnę kainą, netektų galimybės naudotis ES ir JK transportavimo, draudimo ir kitomis paslaugomis.
