Povilas Drižas BNS sako, kad su Ukraina dirba kelios dešimtys Lietuvos įmonių, todėl visas transporto sektorius didelio poveikio dėl punktų blokavimo nejaučia.
„Bendrai sektoriuje, kad mums skaudėtų, tai taip tikrai nėra, nes Lietuvos vežėjų, dalyvaujančių pervežimuose tarp Ukrainos ir Lenkijos, nėra tiek daug. Tai dešimtimis skaičiuojamos įmonės, tikrai ne šimtais“, – sakė P. Drižas.
Lapkričio 6-ąją Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti tris didžiausius pasienio punktus su Ukraina, dėl to Lenkijoje nusidriekė apie 1,7 tūkst., o Ukrainoje – apie 20 tūkst. automobilių eilės.
TTLA vadovo P. Drižo teigimu, susidarius didelėms eilėms vežėjų įmonių vairuotojams Ukrainoje tenka laukti net iki 17 dienų, kol įvažiuos į Lenkiją.
„Tos, kurios veikia, žinoma, susiduria su trikdžiais. Stovėti Ukrainoje tenka 13, o rekordas yra 17 dienų, tai nežmoniškos sąlygos vairuotojui ir nesuprantama finansinė, administracinė našta pačiai įmonei“, – sakė P. Drižas.
Jo žiniomis, Lietuvos vežėjai iš Ukrainos taip pat gabena žemės ūkio produkciją – grūdus, kukurūzus, soją.
„Eina vien derlius – grūdai, kukurūzai, soja. Tai, ką aš žinau, ką įmonės mums praneša, o kas dar keliauja, sunku pasakyti“, – teigė aljanso vadovas.
Šaldytą žuvį iš Klaipėdos į Ukrainą eksportuojančios įmonės „Benko servisas“ vadovas Sigitas Ambrazevičius BNS teigė, kad dėl blokados ima trūkti vilkikų, galinčių vežti krovinius į Ukrainą, o uostamiesčio šaldytos produkcijos sandėliuose susikaupė didelis kiekis prekių, todėl naujų priimti negalima.
„Mes nebeturime transporto priemonių, kurios atvažiuoja iš Ukrainos. Mes samdome transportą, parduodame viską Klaipėdoje. (...) Dabar visi šaldytų produktų terminalai Klaipėdoje perpildyti ir nepriima krovinių ir viso pasaulio, dabar Klaipėdos uostas yra pagrindinis, kuris Ukrainą aprūpina žuvies produktais. Buvo suplanuoti prekiniai srautai, sudėliota viskas ant šventinio kalėdinio laikotarpio, o lenkai sugalvojo badu pamarinti kažką“, – kalbėjo S. Ambrazevičius.
Anot jo, keturis kartus iki 6 tūkst. eurų pabrango krovinio nuvežimas iki Kyjivo: „Vietoj, pavyzdžiui, pusantro tūkstančio eurų už pervežimą į Kyjivą dabar tenka mokėti šešis ir daugiau ir vis tiek trūksta transporto“.
Verslininkas sako, jog griūva per ilgus metus susiformavusios maisto produktų eksporto iš Ukrainos ir importo į šią šalį tiekimo grandinės.
„Ukrainiečiai negali daryti jokio eksporto per sudėliotus logistikos maršrutus iš Ukrainos į pasaulį, automatiškai ir importo negali įsivežti. Aš esu žuvies tiekėjas į Ukrainą jau daugelį metų ir dabar negaliu krauti prekių, kurias jie yra užsisakę“, – sakė S. Ambrazevičius.
Jo žiniomis, leidimas šiai protesto akcijai yra išduotas iki sausio 3 dienos, iki to laiko situacija gali dar labiau prastėti.
Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje vakarinės šios šalies sienos tapo pagrindiniu prekių išvežimo į Europą ir visą pasaulį koridoriumi, ES pernai panaikino prievolę ukrainiečių vežėjams gauti leidimus įvažiuoti į Bendriją, ši tvarka galios iki 2024-ųjų birželio.
Viena Lenkijos vežėjų asociacija pradėjo pasienio punktų blokadą taip siekdama atkreipti dėmesį, kad dėl palengvintų sąlygų ukrainiečiams kenčia lenkų transportininkai. Ukrainos verslo naujienų portalas GMK skelbia, kad protestuoja daugiausiai tie Lenkijos vežėjai, kurie anksčiau dirbo su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis.
