Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, nors kredito istorija teikia apčiuopiamą finansinę naudą ir klientų mokumo vertinime turi ne mažesnę reikšmę nei, pavyzdžiui, pajamos, lietuviai vis dar neteikia jai pakankamai reikšmės. Tai liudija ir statistiniai duomenys - praėjusiais metais skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo visose savivaldybėse ir neliko nei vienos, kurioje pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Be to, kai kuriose savivaldybėse vidutinė pradelsta skola siekia beveik 50 tūkst. litų.
„Dažnai klaidingai manoma, kad kredito istorija yra susijusi tik su jau paskolą turinčiais asmenimis. Iš tiesų ji aktualiausia dar tik ketinantiems skolintis. Kredito istorija parodo žmogaus sugebėjimą valdyti savo pinigus, jų srautus, laiku padengti įsipareigojimus ar atsiskaityti už paslaugas, todėl tai yra vienas svarbiausių kriterijų, kuriais remiamasi priimant sprendimą dėl kredito suteikimo. Tuo tarpu bloga kredito istorija didina riziką, kad kredito gavėjas negrąžins paskolos numatytomis sąlygomis, tad tai, tikėtina, turės įtakos didesnėms palūkanoms, trumpesniam paskolos grąžinimo terminui arba neigiamam kreditoriaus atsakymui“, − komentavo O. Bložienė.
Kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis pastebi, kad gyventojams kredito istorija dažnai asocijuojasi su įmokomis už kreditus. „Žmonės pamiršta, kad kredito istorijoje išlieka net ir padengtos skolos už elektrą, telekomunikacijų, interneto, kabelinės ir daugelį kitų paslaugų. Pasekmes sukelia net iš pirmo žvilgsnio nedideli įsiskolinimai, o kartais ir poros metų senumo. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl blogos kredito istorijos galite netekti galimybės sudaryti ryšio paslaugų teikimo sutartį, persirašyti savo vardu interneto sutartį, lizingu įsigyti televizorių“, - teigia A. Kisielis.
Kredito istorija gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių būsto paskolos palūkanų dydį. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas paskaičiavo, kad 200 tūkst. litų paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar jo kredito istorija yra gera ar bloga, gali skirtis net 30 ar 40 tūkst. litų. Daugmaž tiek, kiek kainuoja naujas automobilis ar būsto remontas. Be to, kredito istorija reikšminga ir skolinantis mažesnes sumas, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti. Asmuo, išsaugojęs gerą kredito istoriją, už 25 tūkst. litų paskolą, paimtą penkeriems metams, sumokės 5600 litų mažiau palūkanų nei tas, kurio asmeninis kredito reitingas blogas.
Tuo tarpu jaunuoliai turėtų rūpintis savo kredito istorija ne tik dėl galimybės ateityje pasiskolinti būstui ar automobiliui, bet ir dėl galimybės tęsti studijas. Valstybinis studijų fondas atsisako suteikti valstybės remiamą studijų paskolą, jei nebuvo tinkamai vykdomi įsipareigojimai. Vis dėlto, remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 10 proc. studentų prisiimtus finansinius įsipareigojimus vykdo netinkamai.
O. Bložienės teigimu, kredito istorijos ignoruoti nevertėtų ir jau turint finansinių įsipareigojimų. „Skolininkui nusprendus paskolą dėl geresnių sąlygų perkelti į kitą finansinę įstaigą, arba esamos paprašius pakeisti tam tikras sąlygas kaip mokėjimo metodą ar laikotarpį, asmens finansinė situacija ir mokumas vertinami iš naujo. Tuo pačiu atnaujinami ir kredito istorijos duomenys, tad jei asmens kredito reitingas pablogėjęs – atitinkamai keisis ir paskolos sąlygos“, − aiškino Asmeninių finansų instituto vadovė.
„Akivaizdu, kad gera kredito istorija atveria daugiau galimybių bei atpigina skolinimąsi. Tad kaip tokią turėti? Visų pirma patarčiau ja domėtis ir bent kartą per metus peržiūrėti kredito istorijos ataskaitą. Skolos kartais atsiranda per žioplumą. O kaip parodė banko atlikta analizė, dėl šio neatidumo sumokėtos palūkanos gali būti 40 tūkst. litų didesnės. Taip pat svarbu neprisiimti per didelių ir per daug įsipareigojimų, jokiu būdu nedengti vienomis paskolomis kitų paskolų. Iškilus sunkumų atsiskaityti nederėtų pulti į paniką, o bendradarbiauti su kreditoriais ir sudaryti abejoms pusėms palankų atsiskaitymo grafiką“, - paaiškina A. Kisielis.
