Pasaulio ekonomikai ir toliau kenčiant sunkmetį, centrinių bankų vadovų veiksmai tampa pagrindiniu investuotojų dėmesio centru.
CNBC pateikia „Global Finance“ duomenimis sudarytą blogiausių centrinių bankų vadovų sąrašą.
Gill Marcus, Pietų Afrika
Šioje šalyje vyrauja 25 proc. nedarbas, o centrinis bankas neseniai sumažino šių metų ūkio augimo prognozę nuo 3 iki 2,7 proc. Šalies centrinio banko vadovė nuolat mini, kad šalies problemos (aukštas nedarbas, bloga infrastruktūra ir elektros tiekimas) „atima ryžtą“.
Liepą bankas sumažino P. Afrikos pagrindinę palūkanų normą. Tačiau G. Marcus įspėja, kad vien monetarinio skatinimo priemonių neužteks problemoms išspręsti ir bankas nebūtinai imsis tolimesnės laisvos pinigų politikos. Nors TVF sakė, kad P. Afrikos pinigų politika ir toliau turi išlikti „prisitaikanti“ dėl didelės šalies skolos ir biudžeto deficito.
Riadas Salamehas, Libanas
R. Salamehas pernai buvo įvertintas aukščiausiu A balu, tačiau šiemet nusirito iki C, dėl JAV valdžios kaltinimų, kad šalies bankų sistema nesugebėjo užkirsti kelio pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, remiamam Hezbollah karinės grupuotės.
Teklewoldas Atnafu, Etiopija
Kylančios naftos kainos ir prastas derlius sukėlė 20 proc. infliaciją liepos mėnesį. Nepaisant TVF įspėjimo, kad perteklinis monetarinis augimas buvo viena pagrindinių Etiopijos kylančios infliacijos priežasčių, centrinis bankas šį sausį ir toliau laisvino pinigų politiką didindamas leidžiamą bankams skolinti pinigų kiekį.
Mohammedas Laksaci, Alžyras
Šiais metais M. Lakasci susidūrė su krentančia Alžyro dinaro verte, kuri nuo gegužės iki liepos nusmuko 11 proc. lyginant su doleriu. Infliacija Alžyre liepą pasiekė 7,5 proc.
Pasak TVF, didžiausią riziką šaliai kelia augančios degalų kainos. Fondas patarė Alžyrui kontroliuoti perteklinį likvidumą. Tačiau vyriausybė nusprendė panaudoti savo milžiniškus užsienio valiutos rezervus savo deficito refinansavimui ir augimu besiremiančios fiskalinės politikos vykdymui.
Nguyenas Van Binhas, Vietnamas
Centrinio banko vadovas bando sumažinti infliaciją pernai rugpjūtį siekusią 23 proc. ir nuleisti skolinimosi kainą iki 10 proc. Be to, Nguyenui Van Binhui reikia atkurti investuotojų pasitikėjimą po to, kai šalies bankų sistemoje nuvilnijo keli korupcijos ir šešėlinio verslo skandalai ir žmonės pradėjo atsiiminėti indelius iš bankų.
Kim Choongsoo, Pietų Korėja
Pietų Korėjos centrinis bankas garsėja netinkamais veiksmais su investuotojais ir tarnavimu politiniams interesams, o ne ekonomikos poreikiams. Centrinis bankas stebina rinkas netikėtais žingsniais, kurie neatitinka ekonominės tikrovės.
Liepą centrinis bankas šokiravo rinkas, kai pirmą kartą per tris metus sumažino pagrindinę palūkanų normą, nors prieš tai kalbėjo, kad reikia normą stabilizuoti tam, kad būtų suvaldyta infliacija.
Duvvuri Subbarao, Indija
Centrinis Indijos bankas visą dėmesį nukreipė į kovą su infliaciją ir net blogėjant ekonominėms sąlygoms nemažina palūkanų normos. Indijos ekonomikos augimas šiuo metu yra lėčiausias per devynis metus. Centrinio banko pastangos stabilizuoti rupiją, kuri krito rekordiškai žemai šią gegužę ir birželį, buvo pavadintos švelniomis ir neefektyviomis.
Atiuras Rahmanas, Bangladešas
Centrinio banko vadovas penktą kartą nuo 2011 m. kovo mažina palūkanų normą tam, kad sutramdytų infliaciją, tačiau metinė infliacija vis tiek siekia 10,62 proc. Nepaisant augančių kainų naštos gyventojams, vyriausybė vis tiek pakėlė naftos ir elektros mokesčius.
Andrasas Simoras, Vengrija
Didžiausią skolą centrinėje Europoje turinčios šalies centrinio banko vadovas susiduria su nuolatiniais spaudimu iš vyriausybės pusės už tai, kad palūkanų norma yra per aukšta. Centrinis bankas palūkanų normos nekeičia jau septynis mėnesius. A. Simoras taip pat neklauso prašymų atlaisvinti politiką, kad būtų atgaivinta ekonomika, kuri įklimpo į recesiją.
Be to, centrinis bankas susilaukia priekaištų iš ECB už savo blogą mokesčių politiką.
Nadežda Jermakova, Baltarusija
Pastaraisiais metais N. Jermakova susidūrė su daug iššūkių: JAV sankcijomis ir aukšta infliacija. Pernai infliacija Baltarusijoje siekė per 100 proc. rublis prarado du trečdalius savo vertės. Valiutos krizė lėmė aukso ir užsienio valiutų rezervų išeikvojimą, kas privertė centrinį banką pakelti palūkanų normas iki 45 proc. Kainos vartotojams padvigubėjo.
Masaaki Shirakawa, Japonija
Didžiausias Japonijos iššūkis – auganti jena, kuri skaudžiai atsiliepia šalies ekonomikai, besiremiančiai eksportui. Atlaisvinus monetarinę politiką Japonijos centrinis bankas laiko pagrindinę normą nuo nulio iki 0,1 proc. , nors vyriausybė ir ragina banką pasiekti 1 proc. infliacijos.
Pedro Delgado, Ekvadoras
Evadoras 2000 m. įsivedė JAV dolerį kaip vietinę valiutą. Nors jis padėjo šaliai tapti stabilesnei, buvo apribotos centrinio banko priemonės kovoje su infliacija. Šiais metais šalis tikisi 5,14 proc. infliacijos.
Mercedes Marco del Pont, Argentina
Didžiausias Argentinos centrinio banko vadovės iššūkis – staigiai kylančios kainos. Argentinoje šiais metais infliacija turėtų siekti 25 proc. – daugiausiai Pietų Amerikoje. Vyriausybė ėmė skirti baudas ir duoti į teismą tuos ekonomistus, kurie viešina infliacijos duomenys, kurie būna dvigubai ar trigubai didesni už oficialius skaičius.
Marco del Pont teigia, kad infliaciją galima nugalėti paskatinant pasiūlą per didesnes investicijas ir produkciją, tačiau investuotojams šalies žavesys – jau sumažėjęs dėl šalies bankroto 2002 m. – blėsta.
Be to, uždraudus užsienio valiutos pirkimą bei užmovus apynasrį importo ir eksporto operacijoms, smuko verslo ir vartotojų pasitikėjimas.
