Pamoju ranka nutolstančiam pažįstamam uostui ir leidžiuosi į plačiuosius vandenius. Man skirta ypatinga užduotis – kolonizuoti Naująjį Pasaulį bei varžytis jame dėl įtakos su kitomis šalimis bei vietiniais indėnais. Užduotį pradedu skrupulingai vykdyti įkurdamas pirmąją koloniją. Kvebekas. Tikriausiai aišku, kad žaidžiu už prancūzus.
Štabas įkurtas, dabar reikia pasirūpinti resursais, pradedu kirsti medį, kuris man vėliau pravers statant tvorą. Kadangi šalia stovyklos matau tabaką, pardavęs dalį medienos nusisamdysiu profesionalų tabako augintoją, kuris padės tinkamai paruošti šiuos kvapniuosius lapus bei vėliau iš jų sukti cigarus. Tačiau iki to dar daug laiko, todėl negaišdamas siunčiu skautus tyrinėti teritorijos.
Apačiai. Pirmoji sutikta indėnų gentis. Sutarėme gyventi taikoje bei keistis resursais. Žygiuodamas toliau, aptinku didesnį jų kaimelį bei medvilnės plantaciją, šalia kurios ketinu įkurti savo naują stovyklą. Tačiau tam man reikia grįžti į gimtąjį Paryžių, iš kurio pasisamdysiu naujakurių bei nusipirksiu papildomą skautą, kuris man padės tyrinėti žemėlapį. Karavelė kelia inkarą.
Štai antroji stovykla ir įsteigta, mano gimtinė nepaliauja siuntusi naujus žmones, kuriuos apmokau pas šalimais gyvenančius indėnus. Jau turiu ne tik tabako augintoją, bet ir medvilnės apdirbėją, kurių rankų darbus man užtikrina neblogas pajamas, tačiau čia ne laiku pasirodo anglai su savo žymiosiomis jūrų pajėgomis bei pradeda mane terorizuoti... O dar tie indėnai su savo kvailais reikalavimais... Kaip tikras konkistadoras, nusprendžiu pirma atsikratyti jais, o vėliau imtis niekšingų anglų. Bet prieš tai – nauja kolonija šalia arklių kaimenės. Šie pravers ne tik darbuose, bet ir treniruojant kavaleriją.
Atrodo įsivėliau į sunkų karą su anglais... Jų galjūnų armados apsupusios mano kolonijas bei neleidžia išplaukti prekybiniams laivams, tad esu atkirstas nuo savo gimtojo miesto, su kuriuo prekiauju, mano ekonomika paralyžiuota. Laimei, užmezgiau kontaktus su Čerokių gentimi, su kuria palaikau ir prekybinius ryšius. Gerai ir tai, kad anglai nuo manęs kenčia sausumoje, o atrodo, kad mano diplomatinės pastangos su Nyderlandais privers šiuos atsiųsti man pastiprinimą.
Viola! Žymioji Anglijos flotilė sunaikinta, ekonomika klesti, tačiau mano žmonės nebenori priklausyti nuo Prancūzijos. Jiems reikia... Nepriklausomybės! Sukaupęs pakankamą resursų kiekį bei ištreniravęs kiek įmanoma daugiau karių, deklaruoju savo atsiskyrimą nuo prancūzų ir įkuriu Jungtines Amerikos Valstijas. Še jums!
Tačiau tai nėra taip lengva, kaip tikėjausi. Nors ekonomika stabili, tačiau į mano žemes plūsta prancūzų armijos, kurias gabena galingieji laivai „Man-O-War“. Laimei, mano uostai irgi spėjo pagaminti kelis šiuos galiūnus, todėl bandau neprileisti priešo prie savo krantų ir sunaikinti jo kariauną vandenyje, tačiau jie plūsta, kaip išbadėję šunys.
Galiausiai po ilgų nepriklausomybės kovų švenčiu pergalę! Mano šalis nepriklausoma! Valio! Po bemiegės nakties galiu atsitraukti nuo kompiuterio ir konstatuoti: „Colonization“ bus galima žaisti ir po 100 metų. Netikite? Norite pabandyti patys? Pirmyn!
