Šešioliktąjį kartą Varniuose (Telšių r.) prie Lūkšto ežero nuaidėjusios „Bliuzo naktys“ gerbėjus ne tik džiugino jau įprastomis tradicijomis, bet ir pateikė siurprizų.
Garsiai skelbtas šiųmetis „Bliuzo naktų“ šūkis „Nepamiršk palapinės, piniginės ir gitaros“ renginio organizatorių vilčių nepateisino. Nors planuota suburti gitaristų mėgėjų kolektyvą ir pasiekti rekordą, tačiau su gitaromis į festivalį atvyko tik keletas lankytojų.
Nepaisant to, festivalio himnas buvo išdidžiai sugiedotas pritariant entuziastingų bliuzo gerbėjų gitaroms. Nepavykęs rekordas buvo pavadintas repeticija prieš rekordo siekimą kitąmet, o jei nepavyks - dar po poros metų.
Festivalis, kasmet sukviečiantis vis daugiau lankytojų, kol kas neturėjo jokio talismano ar simbolio. Šiais metais talismanas spontaniškai atrastas, tiksliau - jis pats surado festivalio rengėjus. Šešioliktus metus vykstančio bliuzo festivalio talismanu tapo mažas paklydęs šuniukas, kurio šeimininkai taip ir neatsiliepė. Be abejonės, talismanas pavadintas Bliuzu.
Koncertavo ne tik profesionalai
Bliuzo festivalis susirinkusiuosius vaišino ne tik puikia muzika, bet ir tradiciniu festivalio patiekalu - bliuzasriube, kuri kasmet verdama tame pačiame milžiniškame katile. Laukdami vakarinių koncertų bliuzo gerbėjai tradiciškai dalyvavo draugiškose krepšinio, futbolo bei tinklinio varžybose.
Pasyvesnieji maudėsi Lūkšto ežere ir mėgavosi saule. Ilsintis ežero pakrantėje buvo galima išgirsti ir tikro garso muzikos: su gitaromis į festivalį atkeliavę mėgėjai tiesiog paplūdimyje skambino ir dainavo, o bendraminčiai jiems pritarė.
Kaip ir ankstesni festivaliai, šiemet „Bliuzo naktys“ neapsiėjo be „Blues Makers“, bliuzo karalienės Arinos ir „Veto Bank“, „The Road Band“ bei „Latvian Blues Band“ pasirodymų.
Iš gausybės bliuzo ir solo žvaigždžių labiausiai Varniuose susirinkusią publiką sužavėjo egzotiškos išvaizdos bliuzo atlikėjas Khalifas Wailinas Walteris iš Čikagos. Atlikėjas, propaguojantis neįprastą elektrinės gitaros ir tradicinio bliuzo vokalo derinį, gerbėjus džiugino abu vakarus.
Žavisi senbuviai ir naujokai
Nė vienų „Bliuzo naktų“ nepraleidžiantys gerbėjai tvirtina, kad gyvena „nuo bliuzų iki bliuzų“. Dešimtą kartą į festivalį atvykęs Tadas iš Šiaulių sako, kad kasmet lankydamasis „Bliuzo naktyse“ surado bendraminčių, su kuriais tradiciškai susitinka per kiekvieną festivalį. „Galima mus vadinti bliuzo draugais, nes kasmet tik čia ir susitinkame. Porą dienų praleidžiame žaisdami futbolą, kepdami šašlykus ir, žinoma, besiklausydami muzikos, o atsisveikiname sakydami „iki kitų bliuzų“, - pasakoja „Bliuzo naktų“ senbuvis.
Sužavėti bliuzo muzikos ir atmosferos lieka ir pirmą kartą festivalį aplankiusieji. Vilnietė Daiva sako nesitikėjusi, jog visi bus tokie draugiški. „Šalia įsikūrę kaimynai padėjo man ir draugėms susidoroti su palapine ir net visai nepažįstami žmonės priėmė žaisti tinklinį“, - stebėjosi mergina.
Nors atsiranda tokių, kurie linkę festivalio svečius kaltinti besaikiu alkoholio vartojimu, tačiau bliuzo gerbėjai nedvejodami į tai atsako, kad reikia ne tik būti festivalyje, bet ir pajusti bliuzo dvasią. O ji stipriausiai jaučiama ne geriant alų prie palapinės, o klausantis scenoje koncertuojančių atlikėjų.
Aušra Karklytė
