Anot jos, Lietuvoje turto ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), taigi ir milijardinę energetinės krizės padariniams spręsti numatytą paramą galima skirstyti taikliau.
„Daugelis tiek tarptautinių, tiek Lietuvos ekspertų pabrėžia, kad numatyti elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmai yra netaiklūs. Nėra vertinama, kiek žmogus gauna pajamų, kiek suvartoja energijos, todėl rėmimo mechanizmą derėtų koreguoti ir atsižvelgti į tas grupes, kurios pažeidžiamos labiausiai. Tokiu atveju ir piniginė parama žmonėms būtų ženklesnė“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Pasak jos, didinti mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamas galima ir kitais būdais, todėl socialdemokratai siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA).
„Tai leistų pajamas žmonėms „į rankas“ padidinti net iki 130 eurų. Šiandien yra numatytas NPD didinimas, bet tik pusė to, ką siūlome mes. Realios žmonių, kurie uždirba minimalią algą, pajamos įvertinus infliaciją, – ji mažina perkamąją galią ir pinigų vertę, – iš esmės nepaveja infliacijos. Siekiame, kad skolinti milijardai biudžete būtų panaudoti racionaliau ir teisingiau“, – komentuoja ji.
V. Blinkevičiūtė teigia, kad energijos ir maisto kainų šuolis būtent Lietuvos gyventojams smogė itin skaudžiai – tai liudija naujausi tyrimai.
„Pagal socialinio-ekonominio vargo indeksą, kuris apskaičiuojamas įvertinus energijos skurdo ir maisto nesaugumo duomenis, Lietuva, jei lygintume su kitomis ES šalimis, yra viena pirmaujančių. Europos šalių rikiuotėje Lietuva atsiduria šalia Bulgarijos ir Graikijos kaip labiausiai pažeidžiama būtent energijos ir maisto kainų šokui“, – pažymi ji.
Socialdemokratų lyderė priduria, kad su kitų metų biudžetu valdantieji nesiima spręsti ilgalaikių valstybę kamuojančių problemų.
„Viešasis sektorius ir toliau finansuojamas nepakankamai, taigi valstybės garantuojamos viešosios paslaugos nėra lygiai ir teisingai prieinamos visiems Lietuvos piliečiams. Valdantieji pradėjo labai daug reformų, tačiau padėtis švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose negerėja – verkiant trūksta gerų mokytojų, mokymo kokybė prastėja, o poliklinikose ir ligoninėse eilės ilgėja. Su kitų metų biudžetu šios problemos nėra sprendžiamos, viskas atidėliojama. Ypač vengiama mokesčių reformos, kuri mokestinę aplinką padarytų teisingesne, o biudžeto pajamų surinkimą padidintų“, – vertina V. Blinkevičiūtė.
Seime – pirmasis 2023 metų valstybės biudžeto svarstymas
Seimas ketvirtadienį imasi pirmojo 2023 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo.
Seimui spalio 11-ąją pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.
Kitais metais daugiausia asignavimų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad 2023 metų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.
Opozicija kritikavo biudžeto projektą dėl per didelės paramos verslui kompensuojant energijos kainas ir siūlė mažinti ją perpus, dalį lėšų skiriant nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimui. Be to, pasak opozicijos, projektas didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.
Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,2 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei.
Komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės.
Pasak G. Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji tikino, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.
