„[Vladimiro] Putino agresijos karas prieš Ukrainą yra strateginė nesėkmė, smarkiai mažinanti Rusijos karinę, ekonominę ir diplomatinę galią, jos įtaką daugeliui metų“, – pabrėžė A. Blinkenas, sakydamas kalbą Helsinkio rotušėje.
„Žvelgiant į prezidento Putino ilgalaikius strateginius tikslus ir uždavinius, nekyla jokių abejonių: dabartinė Rusijos padėtis yra daug blogesnė nei buvo prieš plataus masto invaziją“, – kalbėjo valstybės sekretorius bei atkreipė dėmesį į Rusijos nuostolius mūšio lauke ir Europos rinkose, taip pat – Suomijos įstojimą į NATO.
„Kremlius dažnai tvirtindavo, kad turi antrą stipriausią kariuomenę pasaulyje, ir daugelis tuo tikėjo. Šiandien daugelis mano, kad Rusijos kariuomenė yra antra pagal stiprumą Ukrainoje“, – pareiškė A. Blinkenas, pralinksmindamas auditoriją.
Kalbėdamas apie vis dažniau pasigirstančius raginimus pradėti derybas dėl taikos, A. Blinkenas pabrėžė, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą su V. Putinu labai svarbu sustiprinti Ukrainą.
„Konkrečiai todėl, kad neturime iliuzijų dėl Putino siekių, manome, kad būtina prasmingos diplomatijos ir tikros taikos sąlyga yra stipresnė Ukraina – galinti atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokios būsimos agresijos“, – savo kalboje sakė jis.
Be to, pasak jo, karas Ukrainoje sustiprino JAV ryžtą kovoti su bet kokia iš Kinijos kylančia grėsme.
„Mūsų parama Ukrainai nesusilpnino mūsų pajėgumų atremti galimas grėsmes iš Kinijos ar bet kur kitur – ji juos sustiprino“, – teigė A. Blinkenas.
Savaitės pradžioje jis taip pat lankėsi Švedijoje, kur pasisakė už šios Šiaurės šalies siekį įstoti į NATO. Pats V. Putinas galimą Ukrainos prisijungimą prie Aljanso yra įvardijęs kaip karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, priežastį.
Kalbėdamas apie vis dažniau pasigirstančius raginimus pradėti derybas dėl taikos, A. Blinkenas pabrėžė, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą su V. Putinu labai svarbu sustiprinti Ukrainą.
„Konkrečiai todėl, kad neturime iliuzijų dėl Putino siekių, manome, kad būtina prasmingos diplomatijos ir tikros taikos sąlyga yra stipresnė Ukraina – galinti atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokios būsimos agresijos, – savo kalboje sakė jis. – Investicijos į Ukrainos stiprybę vyksta ne diplomatijos sąskaita – tai atveria jai kelią.“
Pasak jo, paliaubos, kuriomis būtų įšaldyti Rusijos laimėjimai, prilygtų „Potiomkino taikai“.
Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje taip pat sustiprino JAV ryžtą kovoti su bet kokia iš Kinijos kylančia grėsme.
„Mūsų parama Ukrainai nesusilpnino mūsų pajėgumų atremti galimas grėsmes iš Kinijos ar bet kur kitur – ji juos sustiprino“, – teigė A. Blinkenas.
Penkeri metai po D. Trumpo ir V. Putino susitikimo
Tikėtina, kad siekis tarpininkauti nutraukiant karą sustiprės kartu su kitų metų JAV prezidento rinkimų kampanija. Potencialus respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas smerkia prezidento Joe Bideno karinę paramą Ukrainai ir yra kalbėjęs, kad Rusija triumfuos.
A. Blinkeno vizitas Helsinkyje išryškino įspūdingą JAV santykių su Rusija nuosmukį vos per penkerių metų laikotarpį.
2018 metais tuometinis JAV prezidentas D. Trumpas atvyko į Suomijos sostinę susitikti su V. Putinu. Respublikonas tuomet sulaukė daug kritikos dėl to, kad, regis, visiškai priėmė Rusijos lyderio paneigimus dėl kišimosi į JAV rinkimus 2016 metais.
Dabar tikimybė, kad V. Putinas apsilankytų kokioje nors Europos Sąjungos šalyje ar susitiktų su JAV prezidentu, yra maža, o A. Blinkenas negailėjo jam griežtų žodžių – sakė, kad jis siunčia rusus mirti jo paties sukurtoje mėsmalėje.
JAV valstybės sekretorius pašiepė kritikus, sakančius, kad taika reiškia paramos Ukrainai nutraukimą ar Ukrainos sutikimą atiduoti Rusijai penktadalį savo teritorijos, kurią rusai yra nelegaliai okupavę.
A. Blinkenas pažadėjo toliau kurti, kaip jis sakė, ateities kariuomenę Ukrainai. Nuo Rusijos invazijos pradžios JAV jau skyrė maždaug 50 mlrd. dolerių (46,7 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui ir neseniai sutiko pritarti naikintuvų F-16 tiekimui Ukrainai.
Nors didžiuojasi Vakarų susivienijimu prieš V. Putiną, JAV pareigūnai vis labiau nerimauja dėl entuziazmo stokos besivystančiajame pasaulyje.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sukėlė JAV susirūpinimą, kai viešėdamas Kinijoje iš dalies apkaltino Jungtines Valstijas dėl karo, o Indija, kuri yra vis svarbesnė JAV partnerė ir šiuo metu vadovauja Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupei, atsisakė nutraukti savo istorinius ryšius su Maskva ir vietoj to pasinaudojo palankiomis sąlygomis pirkti rusišką naftą.
Be to, Kinijos specialusis pasiuntinys neseniai lankėsi Maskvoje ir Kyjive, o JAV pareigūnai šį žingsnį privačiuose pokalbiuose įvertino skeptiškai.
A. Blinkenas sakė, kad Rusijos santykiai su Kinija tampa vis vienpusiškesni, o karas Ukrainoje tik sustiprino JAV ryžtą kovoti su potencialiomis grėsmėmis iš Pekino, neatmetančio galimybės jėga užgrobti savarankišką Taivaną.
A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos sveikina bet kokią iniciatyvą, padedančią prezidentui V. Putinui sėsti prie derybų stalo ir pradėti prasmingą diplomatiją, tačiau tik tuo atveju, jei bus užtikrintas Ukrainos teritorinis vientisumas.
„Mes remsime Brazilijos, Kinijos ar bet kurios kitos šalies pastangas, jei jos padės rasti kelią į teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią Jungtinių Tautų Chartijos principus“, – pridūrė jis.
