Lyčių karas
Visi dabartiniai ministrų kabineto formavimai iš esmės savo strategine aplinka panašūs į kooperacinius žaidimus, kurie gali būti dviejų pobūdžių – kooperaciniai ir nekooperaciniai. Kooperaciniai žaidimai yra tokie, kuriuose žaidėjai turi paskatas susitarti, netgi jeigu susitarimo detalės ne idealiai atitinka žaidėjų pageidavimus. „Noras būti drauge lemia kooperaciją, netgi tokiu atveju, kai galutinis rezultatas vienai ar kitai pusei nėra pats maloniausias”, - tvirtina ISM dėstytojas V. Vobolevičius.
Tačiau yra ir kitokio pobūdžio elgesio „žaidimų”, kuriuose yra vienas akivaizdus laimėtojas, ir kooperacijos tarp jų nėra. Ir visose šalyse, tokiose kaip Lietuva, pusiau prezidentinėse su stipriu premjeru, vyksta tokia praktika. Tai yra panašu į žaidimą, kuriame prezidentas yra silpnesnis žaidėjas.
V. Vobolevičius tokius žaidimus lygina su lyčių kovomis: vyras ir moteris poroje siekia kooperacijos, tačiau laimi stipresnio nuomonė. Pavyzdžiui, vyras Algirdas ir moteris Dalia siekia kartu praleisti laisvalaikį. Tačiau vyras, pavyzdžiui, nori eiti į krepšinio varžybas, o moteris – į operą. Tokiu atveju savo pasiekia stipresnė asmenybė.
Vis dėlto tokiuose žaidimuose yra būdų, kaip silpnesnis žaidėjas gali gauti tai, ko nori. Tarkime, į operą norinti eiti moteris gali pradėti blefuoti, tvirtindama, kad nebesitaikys su krepšinio varžybomis ir nuo šiol visada eis tik į operą.
Pasak V. Vobolevičiaus, dabartinėje prezidentės ir valdančiosios daugumos priešpriešoje galima įžvelgti būtent tokį prezidentės blefavimą. Tačiau jis kol kas nepasiteisina – Darbo partija buvo pakviesta į koaliciją, Vytautas Gapšys tapo Seimo vicepirmininku. Prezidentė, pasak V. Vobolevičiaus, neturėtų džiaugtis ir savo vieninteliu tariamu laimėjimu, kad Darbo partija į ministrus galėtų pasiūlyti ir nepartinių asmenų: „Tai yra figos lapelis, nes nepartinis ministras vis tiek valdo priklausomai nuo partijos. Jei jis pradės valdyti visiškai nepriklausomai, jis gali būti pakeistas kitu nepartiniu ministru, kuris bus partijai patrauklesnis.”
Galios santykis gali keistis
„Per artimiausius ketverius metus mes matysime lyčių karo žaidimą, kuriame dominuoja Algirdas, ir nedominuoja Dalia”, - tvirtina V. Vobolevičius. Ir vis dėlto Algirdas, pasak ISM dėstytojo, šiame žaidime turėtų būti atsargus: „Tai nėra vieno raundo žaidimas. Jis vyksta keliais frontais, ir galios santykis tarp šitų dviejų žaidėjų gali kisti.”
V. Vobolevičius tvirtina, kad yra didelė tikimybė, kad sekančiame raunde šis santykis iš tiesų kis. Pasak jo, šis „antrasis mūšis” greičiausiai prasidės 2014 metais, po pirmininkavimo Europos Tarybai. Iki tol galime tikėtis status quo, kuris tikriausiai prezidentei bus nelabai parankus. Tačiau bėgant laikui, valdančiųjų populiarumas neišvengiamai kris dėl užkeltų didžiulių lūkesčių, tarp kurių yra ir bene labiausiai linksniuojamas minimalios algos didinimo klausimas.
„Po 2014 metų strateginė aplinka taip pasikeis, kad greičiausiai pasikeis ir galios santykis tame pačiame lyčių žaidime. Ir viskas gali pradėti klostytis labiau pagal Dalios pageidavimus”, - tvirtina ISM dėstytojas. „Jeigu prezidentė D. Grybauskaitė teisingai įžais savo kortas, ji išliks populiari, o valdančioji dauguma taps nepopuliari ir turės taikytis su jos įtaka”, - mano jis.
Žaidėjui Algirdui svarbi V. Uspaskich korta
V. Vobolevičiaus manymu, scenarijus, pagal kurį iš Darbo partijos (DP) lyderio Viktoro Uspaskich bus atimta teisinė neliečiamybė yra labai realus. Ir prie to gali reikšmingai prisidėti ir pats jo koalicijos partneris A. Butkevičius. „Jeigu žaidėjas Algirdas supranta, kad yra antras raundas, kuriame žaidėja Dalia bus stipresnė, būtų netoliaregiška iš jo pusės viską buldozeriu atmesti, ką ji dabar siūlo”, - tvirtina ekspertas, manantis, kad A. Butkevičius gali paprasčiausiai siekti apsisaugoti nuo kaltinimų dėl koalicijos sudarymo su „nešvariais žaidėjais”.
Vis dėlto, pasak V. Vobolevičiaus, teismas yra naudingas ir pačiam V. Uspaskich. „Žinau, kad jį teisia, vadinasi – geras žmogus”, - taip tvirtina vienas iš „Drąsos kelio” partijos rėmėjų. Tai, pasak V. Vobolevičiaus, yra visuomenės pasitikėjimo teisine valstybės sistema sumažėjimo padarinys. Žmonės atitinkamai „vagis” gali vertinti kaip „geriečius”. Be to, tvirtina ISM dėstytojas, V. Uspaskich nebijo sužlugdyti savo reputaciją: „Jis ir taip tiems, kurie jo nepalaiko, yra velnias, o tiems, kurie palaiko, yra kankinys.”
V. Vobolevičius mano, kad V. Uspaskich teismas negali baigtis „kažkaip ypatingai siaubingai”. Jis šioje situacijoje labiau įžvelgia potencialų A. Butkevičiaus ir V. Uspaskich žaidimą, kuris yra naudingas abiems. „Vienam tai yra galimybė atsitolinti nuo socdemų rinkėjų tarpe nepopuliaraus politiko, o kitam – stiprinti savo DP rinkėjų elektoratą, ir tuo pačiu parodyti tam tikrą gestą prezidentei, kad ji negalėtų pykti.”
