Kai mes, suaugusieji, po atostogų dūsaujame: „Kaip nesinori eiti į darbą“, tai, žinoma, šiek tiek koketuojame. Juk iš tikrųjų beprotiškai norisi sužinoti naujienas ir pasipuikuoti prieš kolegas gražiu įdegiu.
Bet štai, jeigu jūsų sūnus ar dukra sako: „Aš nenoriu į mokyklą“, – tai jau rimtas signalas, kad vaikui kažkas negerai.
Mergaitės – „baidyklės“
Septinta – aštunta – devinta klasės taip pat patenka į „rizikos“ nenorinčių eiti į mokyklą grupę. Tiesiog prieš pat mokslo metų pradžią vaikas pasidaro liūdnas, verksmingas, jis nenori susitikti su savo bendraklasiais, ištisas dienas sėdi namuose ir nieko neveikia.
Į klausimą: „Kas tau?“ – atsako: „Nieko“. Jūs bandote sužinoti, kodėl jis nenori eiti į mokyklą, ir gaunate lakonišką atsakymą: „Nenoriu ir viskas“. Tai reiškia, kad jūsų paaugęs vaikas stipriai išgyvena savo paaugliškus kompleksus.
Per vasarą paauglys galėjo patirti didžiulį hormonų antplūdį. Mergaičių figūra ryškiai keičiasi, o kitų priešingai, palyginus su draugėmis vis dar išlieka visai vaikiška. (Tai taip pat „problema). Žinoma, kad tokie pasikeitimai (arba ne) negali būti nepastebėti akylų bendraklasių. Drovioms mergaitėms bet koks dėmesys jų moteriškoms kūno dalims sukelia napakeliamą gėdos jausmą. Mergaitė tampa uždara ir gėdinasi susitikti su klasiokais.
Ypač jei ji ruošiasi susitikti su tuo, kuriam jaučia simpatiją. Pasisukiojusi prieš veidrodį, paauglė mergaitė paskelbia sau nuosprendį: baidyklė.
Berniukai – „spuoguoti neužaugos“
Tas pats ir su berniukais. Sunku patikėti, kad paaugliški spuogai gali atsisakymo nuo mokslų priežastimi. Bet, deja, tai tiesa.
Berniukas, per vasarą nespėjęs tiek paaugti, kaip jo „akseleratai“ bendraamžiai, kuriems jis dabar turės „kvėpuoti į bambą“, taip pat kompleksuoja ir nenori rodytis savo klasiokams. Tokios rugsėjo depresijos psichoterapija paprasta. Paaugliškame amžiuje vaikai pikti, ciniški ir vertina vienas kitą dažniausiai pagal drabužius.
Paauglys turi būti aprengtas ne tik, kaip jums atrodo, tvarkingai ir gražiai. Jis turi būti apsirengęs madingai, galbūt, net ultramadingai (patinka jums tai, ar ne). Pasistenkite nupirkti vaikui tokius rūbus, apie kuriuos jis jau seniai svajoja ir kurie slėptų neduodančius jam ramybės paaugliškus trūkumus. Vaikas turi pats sau labai patikti.
Ir dar atsiminkite, per daug laisvo laiko paaugliui kenkia. Užsiėmęs savo mėgiama veikla žmogus ir pats save vertina geriau, nei dykai besišlaistantis, o ir laiko pergyventi dėl savo kompleksų nelieka.
