Lizzie Velasquez – 26-erių metų moteris, kuri savo motyvacija ir noru gyventi įkvepia daugelį žmonių. Tačiau jauna moteris buvo pastebėta ne dėl savo nuoširdžių, o kartu ir be galo stiprių pasisakymų, o dėl savo išvaizdos. Nieko keisto, tiesa? Dar paauglystėje Lizzie buvo praminta bjauriausia moterimi pasaulyje. Tačiau dabar kai kas nors kalba apie Lizzie, bjauriausios moters etikėtės nebenaudoja.
Šiandien ji yra stipri, savimi pasitikinti kūrėja, kovojanti su savo skausmu ir patyčiomis. Lizzie Velasquez pasauliui pristatė jau ne vieną knygą: „Lizzie Beautiful: The Lizzie Velásquez Story “ (2010), „Be Beautiful, Be You“ (2012) „Choosing Happiness“ (2014). Taip pat Lizzie pristatė dokumentinį filmą „A Brave Heart“. Vaizo juostoje moteris nuoširdžiai pasakoja apie savo tikėjimą, išgyvenimus, piktus komentarus ir momentus, kai šypsotis nebuvo priežasties, bet ji šypsojosi.
Vos tramdydama ašaras ji kalba apie tai, kaip sunku gyventi su šia liga ne dėl to, kad ji prastai jaučiasi ar dažnai pasigauna gripą, o dėl to, kad visą gyvenimą buvo visuomenės atstumtoji. Ją smerkė, keikė, apkalbinėjo, bet ji nepasidavė.
Lizzie nuo 4-erių metų nemato viena akimi, tačiau ir kita akis nefunkcionuoja taip, kaip norėtųsi. Jos vidaus organai, kaulai ir dantys yra sveiki, bet imuninė sistema itin silpna, todėl moteris taip dažnai serga. Lizzie niekada nesvėrė daugiau 29 kg, o jos kūne nėra ne vieno procento riebalų, todėl ji priversta kasdien valgyti itin mažomis porcijomis net 60 kartų per dieną.
Kai Lizzie buvo 17 metų „Youtube.com“ internetinėje svetainėje paplito jos vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjo net 4 milijonai lankytojų. Vaizdo įrašas susilaukė begalės komentarų, o didžioji dalis jų buvo įžeidžiantys. „Kai aš visą tai pamačiau, mano pasaulis tiesiog subyrėjo į šipulius. Aš nežinojau, kaip po to galiu vėl savimi tikėti“, – skaudžius išgyvenimus prisimena Lizzie. Tačiau tuo pačiu tai buvo be galo rimtas postūmis nepasiduoti ir kovoti ir savo laimę. Dabar moteris kovoja prieš patyčias ir dalinasi motyvuojančiomis kalbomis, padedančiomis tikėti savimi.
„Jeigu dabar sutikčiau tą žmogų, kuris sukūrė bjauriausios pasaulio moters video, aš jį karštai apkabinčiau ir pasakyčiau – ačiū tau: dėl viso to, kas nutiko geriausio mano gyvenime, turėčiau būti dėkinga tik tau. Tas filmukas pakeitė viską ir suteikė galimybę kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu“, – šypsodamasi pasakoja moteris „TEDx Talk“ konferencijoje.
„Mergaitė į kurią aš atsitrenkiau, pažiūrėjo į mane kaip į monstrą, kaip į patį baisiausią dalyką pasaulyje. Aš pasitraukiau į šoną ir tiesiog pradėjau žaisti viena. Kasdien tikėjausi, kad situacija po truputi pagerės, bet viskas klostėsi tik blogyn. Žmonės paprasčiausiai nusisukdavo nuo manęs, lyg manęs čia net nebūtų. Tada aš savęs klausiau: Kodėl? Ką aš jiems padariau?” – lygi šiol su nuostaba apie savo vaikystę pasakoja moteris.
Po šio įvykio ji paklausė tėvų kas su ja yra ne taip, o jie pasakė tik vieną: „Tu esi mažesnė už kitus vaikus, nes turi šią genetinę ligą ir daugiau nieko. Bet tai nesvarbu, nes tai negali pakeisto to, kas tu esi. Eik į mokyklą auštai iškėlusi galvą, šypsokis ir žmonės matys, kad tu lygiai tokia pati.” „Aš kiekvieną dieną meldžiausi, kad ryte atsikėlusi atrodyčiau normaliai. Aš daug metų keikiau savo išvaizdą ir nenorėjau žiūrėti į veidrodį. Aš svajojau, kad visą tai tiesiog pasikeistų ir mano gyvenimas būtų šimtus kartų paprastesnis.” – vos tramdydama savo emocijas pasakojo Lizzie.
Dažniausias klausimas, kurį jai užduoda žmonės, - kaip jai pavyksta išlaikyti tiek pozytivumo. Moteris be galo džiaugiasi savo palaikymo komanda: „Jie man leidžia išsiverkti, tačiau tai turi būti viena liūdna diena. Tada galiu valgyti nesveiką ir riebų maistą, klausyti ašaras spaudžiančių dainų. Tačiau tik su ta mintimi, kad ryte ir vėl patekės saulė ir aš turiu viską pradėti iš naujo, negaliu pasiduoti“.
„Noriu priminti, kad aš esu tiesiog žmogus. Normalu atskleisti savo pažeidžiamiausias vietas – tai nereiškia, kad esi silpnas. Man nutiko daugybė siaubingų dalykų, tačiau aš esu laiminga ir šypsausi. Esu labai dėkinga už tai, ką patyriau, nes tai suteikė man galimybę būti tuo reikiamu balsu daugeliui žmonių“. „Aš neleisiu žmonėms, kurie vadino mane monstru ar liepė man susideginti ant laužo, kalbėti už mane. Tik mano tikslai ir sėkmė gali kalbėti už mane, o ne mano išvaizda, ne mano sindromas (kurio net daugelis nežino). Todėl aš sau pažadėjau dirbti labai daug. Nes pats geriausias būdas, tai priimti visus žmonės, tačiau susikoncentruoti savo tikslo link.“ – šiais žodžiais savo motyvacinę kalba baigė Lizzie.
