Dėl biurokratizmo klaipėdiečiai jau netrukus bus priversti kęsti didžiulius transporto kamščius, o Uosto direkcija gali netekti šimtų tūkstančių litų Europos Sąjungos paramos lėšų.
Tai paaiškėjo vakar Uosto direkcijoje tariantis dėl probleminių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos.
Gresia kamščiai
Dėl šalia Naujosios perkėlos planuojamo statyti Keleivių ir krovinių terminalo Uosto direkcija ėmėsi iniciatyvos finansuoti Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektų rengimą.
Vakar projektuotojai - UAB Tiltų ekspertų centras - iš susirinkusių suinteresuotų pusių tikėjosi išgirsti, kokios Šilutės plentą turinčios sujungti estakados pageidaujama - sijinės, arkinės ar vantinės, kaip tiltas Rygoje per Dauguvos upę. Vietoje to, jie sužinojo, kad teks susidurti su aibe problemų, kurios, ko gero, "nuplukdys" projektavimui skirtą Europos Sąjungos (ES) paramą.
Abiem Šilutės plento kryptimis Baltijos žiedu per dieną važiuoja apie 34 tūkst. automobilių, o iš Baltijos prospekto į Vilniaus plentą ir iš jo į miestą - apie 23 800 automobilių. Nutarta projektuoti virš Baltijos žiedo iškilsiančią, Šilutės plentą sujungsiančią keturių juostų estakadą. Vilniaus plente būtų įrengta papildoma juosta sukantiems į dešinę, į Šilutės plentą.
"2008-ųjų pabaigos kainomis sijinė estakada kainuotų apie 35 milijonus litų, arkinė - 45, o vantinė - 93 milijonus. Tiesa, pastarųjų dviejų kainos yra orientacinės, nes priklausytų nuo konkretaus atramų kiekio", - sakė Tiltų ekspertų centro (TEC) techninis direktorius Stasys Maciukevičius.
Jis akcentavo, kad arkinį ir vantinį variantus būtų galima rinktis nebent vien dėl grožio, nes nėra jokių inžinerinių problemų, kodėl čia nebūtų galima pastatyti pigesnės sijinės estakados. Tarp jos atramų būtų palikti tokie tarpai, kad vėliau čia iš viso būtų galima panaikinti žiedą ir sujungti Baltijos prospektą su Vilniaus plentu.
Tačiau ko norėtų miestas, projektuotojams išgirsti nepavyko - juos "žemiškomis" problemomis apibėrė vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika.
"Mes dabar jums nepasakysime, kokio viaduko norime - jo išvaizdos parinkimui reikėtų skelbti konkursą, nes šis statinys taps savotiška miesto vizitine kortele, miesto vartais. Tačiau svarbiausia, kad įstatyminiai aktai numato, jog rengiant tokios rekonstrukcijos projektą būtina parengti detalųjį planą. Problemų gali kilti ir dėl jūsų noro panaikinti kairįjį posūkį iš Šilutės plento į Dubysos gatvę. Dar 2006 metais patvirtintame šalia esančios teritorijos detaliajame plane šis posūkis yra numatytas, o pagal šį detalųjį planą sklypus įsigiję Estijos investuotojai jau rengia techninius projektus. Taigi reikėtų rengti jau du detaliuosius planus, o dėl to galbūt sulauktume verslininkų ieškinių dėl neva jiems bloginamų sąlygų", - sakė A. Mureika.
Laikinai Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einantis Algirdas Kamarauskas prašė miesto valdžios rodyti mažiau užgaidų, nes jau ankstesnės Klaipėdos valdžios leidimas prie Vilniaus plento statyti degalinę yra smarkiai apsunkinęs planavimą ir būsimas statybas.
"Iki kitų metų lapkričio bendrovė "Kauno tiltai" pastatys keturių eismo juostų estakadą Klaipėdos-Kauno kryptimi per Jakų žiedą, tad visi transporto kamščiai persikels prie Šilutės plento. Be to, jei iki metų pabaigos neparengsime techninio projekto, neteksime iki pusės milijono litų siekiančios Europos Sąjungos paramos, skirtos projektavimui. Tenka apgailestauti, kad centrinė valdžia kalba apie būtinybę panaudoti kuo daugiau europinės paramos, o jos pačios sukurtos biurokratinės procedūros trukdo tai padaryti. Jei jau būtina rengti detalųjį planą, tai jau teks padaryti, nes jei nesilaikytume bent menkiausios procedūros galėtume smarkiai nukentėti. Tačiau Klaipėdos valdžia galėtų rodyti kuo daugiau lankstumo ir suinteresuotumo, nes šiomis rekonstrukcijomis sprendžiamos ne būsimo keleivių ir krovinių terminalo, į kurį per dieną atvažiuos daugiausiai 500 automobilių, o miesto transporto problemos", - sakė A. Kamarauskas.
A. Mureika savo ruožtu pažadėjo, kad jau kitą savaitę bus pradėtas rengti detalusis Šilutės plento planas, neapimsiantis gretimų sklypų, kad jų savininkai negalėtų apskųsti sprendimų. TEC savo ruožtu išnagrinės galimybę nenaikinti kairiojo posūkio Šilutės plente į Dubysos gatvę, taip pat suderins būsimus transporto organizavimo klausimus su miesto Saugaus eismo komisija.
Kalbant apie vizualinę būsimo statinio pusę sutarta, kad naujosios estakados Vilniuje parodo, jog didelių investicijų norint, kad gelžbetonio konstrukcijos atrodytų patraukliai, nereikia.
Du požemiai
TEC vakar pristatė ir siūlymą rekonstruojant Taikos bei Baltijos prospekto sankryžą virš žiedo pastatant estakadą, sujungsiančią Baltijos prospektą. Visgi pasitarime nuspręsta, kad reikia projektuoti požeminį prospekto sujungimo variantą, nes tokiu atveju nereikėtų detaliojo plano ir gerokai sutrumpėtų procedūros.
"Tokiu atveju pagerėtų ir pėsčiųjų saugumas, nes reikėtų įrengti du pėsčiųjų viadukus per Baltijos prospektą abiejose žiedo pusėse. Pačiame žiede išliktų dvi požeminės perėjos po Taikos prospektu", - sakė A. Kamarauskas.
Anot jo, jau priimtas sprendimas taip pat - įrengiant požeminį pravažiavimą Baltijos prospektu - rekonstruoti jo ir Minijos gatvės sankryžą.
Vakar Vyriausybės nutarimu uosto teritorija padidinta beveik 0,96 ha. Šiame žemės sklype, esančiame tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės, bus nutiesta geležinkelio atkarpa ir įrengtas privažiuojamasis kelias į būsimo Keleivių ir krovinių terminalo teritoriją.
"Svarbiausia dabar yra parengti techninius projektus, kad paaiškėtų realus lėšų poreikis. Tada jau Susisiekimo ministerija galėtų spręsti dėl lėšų skyrimo. Reikėtų skubėti jau ne tik dėl būsimų transporto kamščių, bet ir dėl galimybės sutaupyti, nes kol kas statybų kainos yra kritusios 30-40 procentų", - sakė laikinasis Uosto direkcijos vadovas.
Kartu jis akcentavo, jog sutvarkius probleminę Šilutės ir Baltijos prospektų sankryžą Klaipėdos uostas įgytų žymų konkurencinį pranašumą kovojant dėl didžiulių negabaritinių krovinių. Uosto galimybėmis jau domisi bendrovė Visagino atominė elektrinė, kuri Lietuvoje turėtų statyti naują atominę elektrinę, uostas galėtų perkrauti ir krovinius, skirtus būsimai Baltarusijos atominei elektrinei, taip pat šioje šalyje planuojamai statyti cemento gamyklai, krauti vėjo jėgainių dalis.
Martynas VAINORIUS
