Pernai Vyriausybė atnaujino apmirusios Saulėlydžio komisijos darbą ir žadėjo rimtai apkapoti vis augančios biurokratijos čiuptuvus. Užsimota peržiūrėti visų valstybės institucijų veiklą, atsisakyti nereikalingų funkcijų, etatų. Tikėtasi, kad tai padės biudžetui sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų. Tačiau greitai komisijos veikla ėmė išsikvėpti. Gyventojų, visuomeninių organizacijų komisijai siūlomos idėjos atsimuša į interesų grupių Seime ir ministerijose skydus.
Rankos jau nusviro
Pirmas šios kadencijos valdžios atkurtos Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis tikėjosi, kad įgyvendinus struktūrines valstybės aparato permainas valstybė sutaupys nuo 200 iki 500 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų per metus. Tačiau vėliau, net nepaaiškinęs priežasčių, V.Milaknis pasitraukė.
Naujas komisijos pirmininkas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius apie tokius plačius užmojus jau nekalba. „Svarbiausia komisijos darbo vertė yra nebiurokratinis požiūris į biurokratines problemas. Aišku, pasitenkinimas darbu būtų gerokai didesnis, jeigu rezultatai būtų greitai matomi“, – kalbėjo jis. Pirmininkas pripažino, kad daug komisijos pasiūlymų stringa Seime.
O komisijoje dirbanti Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė atvirai pareiškė, kad biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus.
„Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsiranda užtarėjų Seime, ministerijose, – teigė ji. – Nors komisija nestokoja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet įgyvendinti šiuos sumanymus valdžios atstovams trūksta politinės valios, veikia daug povandeninių srovių. Atrodo, kad valdančioji dauguma, pernai entuziastingai kalbėjusi apie biurokratijos mažinimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“'
Perstumdė kėdes
Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėlydžio komisijos veiklos nemato jokios naudos verslui. „Verslo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuojančių kontrolės institucijų nesumažėjo“, – aiškino jis.
Pasak D.Arlausko, daug keistų aistrų kilo, kai komisija svarstė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos likimą. „Pasipylė emociniai, neracionalūs argumentai, esą, be šios tarnybos bus nugirdyta tauta, bet nesiimta apskaičiuoti, kokia iš tarnybos reali nauda“, – stebėjosi LVDK generalinis direktorius.
D.Arlauskas pastebi, kad valdžia, kelias valdymo reformas pateikusi kaip naudingas biudžetui, iš tikrųjų tik perstumdė kėdes. „Buvo sujungtos kelios įstaigos, pakeistas įmonių pavaldumas, bet nesiimta peržiūrėti valstybinių struktūrų funkcijų, nesigilinta, ar jų tikrai reikia, o be šito biurokratinės naštos nesumažinsi“, – įsitikinęs D.Arlauskas.
Jis įtaria, kad biurokratijos mažinimas valdžiai gali būti neparankus ir dėl nedarbo statistikos. „Juk atleisti tarnautojai vargiai gaus darbo privačiame sektoriuje, todėl registruotųsi darbo biržoje, o tai padidintų nedarbo lygį“, – svarstė LVDK generalinis direktorius.
Diržų nesiveržia
Nors valdžia giriasi, kad valdininkų nuo pernai sumažėjo beveik 4 tūkst., tačiau pamiršta pridurti, kad nemaža dalis etatų buvo neužimti ir palikti siekiant gauti kasmetinių asignavimų, kurie tapdavo premijomis tarnautojams. Skelbiami skaičiai daro dar mažesnį įspūdį įvertinus tai, kad per šį dešimtmetį valstybės tarnautojų pagausėjo kone dvigubai, nors gyventojų šalyje per tą laiką tik mažėjo.
Taip pat neskubama taupyti viešųjų išlaidų, susijusių su tarnautojų darbu ir algomis. Ministrų patarėjai, padalinių vadovai gauna solidžius priedus. Negailima biudžeto lėšų ir pirkti paslaugoms, kurias galėtų atlikti patys valdininkai už gaunamą atlyginimą.
Valstybės kontrolės duomenimis, įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 m.
ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet jau planuojama panaudoti net per 70 mln. Lt.
„Tokie faktai rodo, kad Saulėlydžio komisijos pasiekti rezultatai menki ir nepadeda taupyti biudžeto lėšų, – mano Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. – Akivaizdu, kad tramdyti ministerijų išlaidavimą, kai įvairioms analizėms samdomi specialistai iš šalies, įmanoma tik priėmus specialius tai apribojančius įstatymus.“
