Iš pirmo žvilgsnio, bitkoinas ir „naujoji dešinė“ neturi daug bendro. Kriptovaliutos šalininkų idėjos yra idealistinės ir libertarios. Kiekvienas pasaulio pilietis gali tapti globalaus mokėjimų tinklo, nepriklausomai nuo kilmės ir finansinių galimybių, nariu. „Naujosios dešinės“ atstovams globalizacija kelia šleikštulį. Priešpastatydami prieš „į globalizacijos liūną įtrauktą žmogų“ jie siūlo grąžinti senąsias sienas tarp tautų, skirtingų odos atspalvių ir lyčių. Kur gi slypi jų potraukio bitkoinams priežastis?
„Ultradešiniuosius ir kriptovaliutų šalininkus jungia viena argumentacijos linija – neapykanta finansinio kapitalizmo institutams, – aiškina Diuseldorfo universiteto profesorius Fabianas Virchowas, tiriantis dešiniųjų ekstremizmą ir neonacizmą. – Ultradešiniųjų akyse tokie institutai neturi demokratinio pagrindo ir turi būti panaikinti“.
Bitkoinas taip pat 2008-aisiais atsirado kaip opozicija galiojusiai bankų sistemai, pažymima straipsnyje.
Ultradešiniuosius ir kriptovaliutų šalininkus jungia ne tik ideologijos dalis: nacionalistai bitkoiną ir panašią valiutą laiko efektyviu instrumentu. Po to, kai „PayPal“, „Apple Pay“ ir sutelktinio finansavimo priemonės blokavo eilės nacionalistų sąskaitas po išpuolių Šarlotesvilyje, nacionalistai surado sau kriptovaliutą, kaip naują priemonę pervesti pinigus ir gauti pajamas. Pervedimai kriptovaliuta yra saugūs, decentralizuoti, anoniminiai ir jų neįmanoma kažkaip uždrausti ar užkirsti kelią jų eigai.
Anot naujienų portalo „Business Insider“, nacionalistams po riaušių Šarlotesvilyje sulaukė nemažų piniginių perlaidų, kurios dažnai savyje turėjo skaičius 1488, teigiama straipsnyje.
Vokiečių leidinio straipsnyje pažymima, kad amerikiečių nacionalistai kol kas vienareikšmiškai laimi aukojimo kriptovaliuta lentynėse prieš savo kolegas Europoje. Jiems sužeriamos daug didesnės sumos, negu europiečių ekstremistams.
„Ultradešiniųjų jėgos Europoje daugeliu atvejų tiki valstybe. Jie reikalauja visiško nacionalinės valstybės etniniu pagrindu atstatymo“, – teigia F. Virchowas. Problema yra ta, kad tokiam įsivaizdavimui daug labiau tinka centrinis valstybės bankas, valdantis pinigų išleidimą, negu anarchistinė savivalda paremta kriptovaliutos idėja.
„JAV ryškiai išreikštas nepasitikėjimas tiek valstybė, tiek ir federaline sistema“, – aiškina tyrėjas. Tokiu būdu, bitkoino idėja sulaukė JAV palankios terpės.
Jeigu 2018-aisiais bitkoino vertė ir toliau taip intensyviai augs, kaip ir praėjusiais metais, daugelis dabartinių indėlininkų taps milijonieriais – ir aprūpins ultradešiniuosius kriptovaliutų suneštu kapitalu, teigiama leidinyje.
