Verslininkas Audrius Ramanauskas sako, kad bitkoinas – tai informacinis vienetas, kurio kainą nustato rinka. Tas informacinis vienetas, pasakoja A. Ramanauskas, bitkoinų infrastruktūros būdu turi galimybę labai greitai judėti iš vieno žmogaus pas kitą. „Tai yra kaip banko pavedimai. Jūs prisijungiate prie savo internetinės piniginės, nurodote gavėjo bitkoin adresą arba sąskaitos numerį, paspaudžiate „send“ mygtuką, ir po kelių sekundžių pas gavėją pypteli kompiuteris, kad jis tuos bitkoinus gavo“, - veikimo principą aiškino A. Ramanauskas. Anot jo, labai svarbu atskirti du dalykus: bitkoinus kaip investiciją ir kaip pinigų vertės perkėlimo technologiją. „Tie, kurie į tai investuoja, turi būti pasiruošę prarasti visus pinigus arba uždirbti labai daug. Niekas nežino, kokia bus kaina (bitkoino – red.) po metų. Gali būti 1 doleris, gali būti 10 000 dolerių“, - pasakojo jis.
Bitkoinai nėra apsaugoti
Lietuvos banko vyresnysis specialistas Audrius Šilgailis įspėja, kad bitkoinai nėra apsaugoti – jų keitykloms ir virtualioms piniginėms daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, netaikomi jokie reikalavimai. „Bitkoinai, laikomi keitykloje, nėra niekaip apsaugoti. Lyginant su indėliais ar paprastomis tradicinėms investicijomis, jiems nėra taikomi nei indėlių, nei investicijų draudimai. Jeigu įvyktų taip, kad internetiniai hakeriai paimtų ir pavogtų jūsų turimus bitkoinus, jums juos atgauti nėra jokių galimybių, ir niekas jūsų praradimų ar nuostolių nekompensuos“, - laidoje kalbėjo A. Šilgailis. Banko „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė nurodė, kad oficialaus bitkoino apibrėžimo nėra, tačiau kai kurios šalys jau ima jį traktuoti kaip tam tikrą turtą ir taikyti jam kapitalo prieaugio mokesčius. Lietuvoje tokio mokesčio dar nėra.
Konkurencija bankams
Pasak A. Ramanausko, dalis bankų dar net nesuvokia bitkoinų reikšmės, o kita dalis, kuri apie tai mąsto, mato grėsmingą konkurentą, nes žmonės atrado galimybę perduoti vertę iš taško A į tašką B be bankų pagalbos. „Formuojasi alternatyvi finansų sistema, jeigu jai leis susiformuoti – tiek bankai, tiek centriniai bankai, tiek valstybės.“ Anot A. Ramanausko, valstybių valdžios gali pradėti drausti prekiauti bitkoinais – kaip jau yra įvykę Kinijoje ir Tailande: „Bitkoinų egzistavimas atima iš valstybių galimybę spausdinti pinigus. Kadangi bitkoinų kiekis yra ribotas ir jų nebus daugiau, nei yra, tai valstybės praranda šį valdymo įrankį, dėl to tai yra nepalanku.
Tos valstybės, kurios supranta šito progreso esmę, gali tuos dalykus pasinaudoti, kaip, pavyzdžiui, Kipras, kalbantis, kad jis bus visiškai žalias bitkoinui.“ A. Ramanauskas taip pat nurodo, kad bitkoinų anonimiškumas yra mitas: „Jis yra pseudonimiškas. Visos bitkoinų transakcijos yra atviros, ir jūs galite bet kada pasižiūrėti, kur, kokia, kaip, kas keliauja, tik jūs nežinote, kas siunčia tuos pinigus. Tai visada sužinoma prie valiutos keityklos durų: jeigu žmogus tai daro banko pavedimu, kas vykdo keitimo transakciją iš litų į bitkoinus, žinoma.“ Lietuvos banko atstovas A. Šilgailis pabrėžė, kad „šiuo metu virtuali valiuta bitkoinas nereglamentuota nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisės aktuose, todėl mes bitkoinų neprižiūrime ir neprižiūrime veiklos, susijusios su šių valiutų įsigijimu, naudojimu ir prekyba.“ Pasaulyje yra išleista per 12 mln. bitkoinų, jų galima įsigyti virtualiose valiutų keityklose.
