Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Medų, netinkamai laikydami kintančioje temperatūroje, sugadina dalis bitininkų ir prekybos centrai. Taip teigia Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys. Anot jo, kintančioje temperatūroje medus ima sluoksniuotis, o susisluoksniavęs jis – sugadintas produktas.
Pirmadienį rengiama spaudos konferencija, kurioje klausiama: „Ar pakaks šių metų kokybiško medaus ant mūsų stalo?“ Lietuvos bitininkų asociacijos prezidento teigimu, Lietuvoje yra zonų, kur tam, kad jo pakaktų, trūksta lietaus.
„Vėlyvas pavasaris lėmė tokią situaciją, kad yra nusilpusių [bičių] šeimų, reikia atstatyti bitynus, kurie nepajėgūs surinkti to kiekio, kurį surinko pernai, užpernai“, – teigia Ž. Šolys.
– Pone Šoly, ką Jums asmeniškai reiškia kokybiškas medus?
– Tai yra nekaitintas, natūraliai surinktas medus, pirkėjui pateiktas stiklinėje taroje, be jokių priedų, tvarkingas.
– Kiek Lietuvoje yra kokybiško ir nekokybiško medaus?
– Lietuvoje, kokybiško medaus, galima sakyti, yra 90 proc.
– Pirmadienį rengiama spaudos konferencija, kurioje klausiama, ar ant mūsų stalo pakaks kokybiško šių metų medaus. Tarsi abejotumėte, kad pakaks. Taigi kokia dabar padėtis?
– Yra tam tikrų zonų, kur trūksta lietaus. Vėlyvas pavasaris lėmė tokią situaciją, kad yra nusilpusių [bičių] šeimų, reikia atstatyti bitynus, kurie nepajėgūs [medaus] surinkti tiek, kiek surinko pernai, užpernai.
– Ar medunešiui turėjo įtakos tai, kad po žiemos praktiškai iškart atėjo vasara ir viskas pradėjo žydėti kone vienu metu?
– Turėjo, nes bitės per tokį trumpą laikotarpį nespėja: pas bites irgi vyksta rotacija, medus brandinamas tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu reikia palaukti, kol subrandins tai, ką sunešė. Vienur buvo karšti orai – sodai, ne paslaptis, per tris paras nužydėjo, paskui – staigios liūtys. O kai kur lietaus nėra.
– Kokia padėtis Kaišiadorių rajone, kur Jūs turite bitynus?
– Galima sakyti, kad labai įvairi. Ji keičiasi kas 5 km. Jeigu važiuojate, galite pamatyti, kad vienur gražiausiai žaliuoja pievos, javai, o kitur vasarojus – pakalnėse [javai] sudygę, kalnai pliki.
– Pone Šoly, kaip eiliniam smaližiui atskirti kokybišką medų, ypač jei šis išpilstytas į vis populiarėjančius plastikinius kibirėlius? Ar galima tikėtis, kad juose rasime kokybišką medų?
– Rasime ir juose. Tik netinkamai laikydami, medų sugadina kai kurie bitininkai. Jį labai sugadina prekybos centrai, nes laiko kintančioje temperatūroje. Tada medus pradeda sluoksniuotis. Susisluoksniavęs – jau sugadintas produktas.
– Kaip reikia laikyti medų?
– Reikia, kad būtų stabili temperatūra, kad nebūtų didesnė kaip 25 °C, o dar geriau – kad būtų apie 20 °C.
Labai blogai, kai [medus] didžiuosiuose prekybos centruose stovi tose vietose, kur yra kondicionavimo sistemos, nes iš jų pučia tai karštą, tai šaltą orą. Tas temperatūrų svyravimas irgi gadina šį produktą.
– Kaip atpažinti perkant – jau sugadintas medus ar dar ne? Ar galima tai pamatyti?
– Tikrai nekokybiškas bus susisluoksniavęs.
– Spauda rašo, kad mažėja bičių. Pagal pesimistinius skaičiavimus, 2017 metais bičių gali apskritai nebelikti. Ką Jūs matote Lietuvoje?
– Šis pavasaris irgi tai parodė, nes mūsų kaimynai, broliai žemdirbiai, dėl negandų, dėl sausrų, suprastėjus pasėliams, labai stipriai juos purškė, ypač piktžolėtus laukus, dar šiems žydint. Nors Lietuva pasirašiusi konvenciją, kad žydinčių, laisvai augančių augalų negalima purkšti jokiu chemikalu, bet jie sako, kad bitėms tai mažai pavojinga, ir purškia.
– Šiemet ypač akcentuojamas neonikotinoidų daromas neigiamas poveikis. Bitės, prisisėmusios nektaro, nuo šio chemikalo taip apsvaigsta, kad neretai pasiklysta erdvėje, nebesugeba grįžti į savo avilius. Ar Jums tenka susidurti su tokiu reiškiniu?
– Tenka. Prie viso šito reikia pridėti ir bičių šeimų piktėjimą. Ir dar vienas dalykas – šitas chemikalas žemėje išlieka ilgą laiką. Gamintojai net negali pasakyti, per kiek laiko žemėje jis suskils.
