Biržų rajono apylinkės teismas pirmadienį turėjo paskirti globą ir globėją neįgaliam žmogui. Teisme suabejota, ar galima tą padaryti neturint išsamaus socialinės globos specialistų paaiškinimo ir nežinant ligonio nuomonės, su kuo jam būtų geriau gyventi.
Tik formalumu norėtoje laikyti teismo byloje advokatas paprašė atkreipti dėmesį į neveiksniu laikomo žmogaus interesus. Praėjusį pirmadienį Biržų rajono apylinkės teismas turėjo nagrinėti bylą dėl globos nustatymo neveiksnia pripažintai 52 moteriai. Bylos ypatingumas slypi aplinkybėje, kad neįgalioji yra neseniai mirusios Natalijos Olgos Šarkūnienės dukra, kurią globoti rengiasi Biržų evangelikų reformatų bažnyčia. Mirusioji dar prieš trejus metus su bažnyčia buvo sudariusi rentos sutartį, pagal kurią bažnyčia už būsimą paveldėtą turtą turėjo išlaikyti abi moteris iki pat mirties. Remdamasi šia sutartimi bažnyčia rengiasi perimti Likėnuose esančius namus, žemę ir mišką ir neįgaliosios globą. Taip bažnyčia esą elgiasi pagal rentoje numatytas sąlygas. Tačiau senolė dar gerokai prieš mirtį pareiškė norinti nutraukti rentos sutartį.
Siekė nutraukti rentos sutartį
2014 metų sausio 28 dieną Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo vadovas kunigas Rimas Mikalauskas gavo Pabiržės seniūnijos Dainiūnų kaime gyvenančios Natalijos Olgos Šarkūnienės pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kunigui buvo pranešta, kad senolė vienašališkai nutraukia 2011 metų sausio 6 dieną sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Nurodyta ir priežastis – bažnyčia nevykdė rentos sutartimi priimtų įsipareigojimų. Senolė reikalavo, kad rentos mokėtojas (bažnyčia) grąžintų visą sutartimi perduotą turtą.
Istorijai apie bažnyčios, senolės priežiūros ir jos turto klausimus patekus į viešumą, reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas šalies televizijos laidoje kalbėjo ketinantis turto atsisakyti. Tačiau netrukus apsigalvojo ir geranoriškas sutarties nutraukimas neįvyko. Byla atsidūrė teisme. Teismo posėdžiai ir senolės apklausa buvo atidėliojami.
Šių metų spalio 10 dieną senolė N. O. Šarkūnienė mirė. Kadangi teismas iki šiol taip ir neišnagrinėjo rentos nutraukimo bylos, ji formaliai yra galiojanti. Ir pagal šią sutartį visas velionės N. O. Šarkūnienės turtas bei prievolė rūpintis mirusiosios dukra priklauso bažnyčiai.
Paliko testamentą
N. O. Šarkūnienė korespondentams yra pasakojusi, kad kunigas R. Mikalauskas dokumentų tvarkyti ją vežėsi net į Vilnių. Sakęs, jog rentos sutartį rengs bažnyčios teisininkai. Sutartis ir buvo sudaryta Vilniuje. Moteris tikėjo, kad bažnyčios atstovai iki mirties rūpinsis ja ir nuo gimimo neįgalia jos dukterimi, o už tai įsipareigojo palikti bažnyčiai visą savo turtą – namą, namų valdą ir apie 7 ha miško bei 7 ha žemės. Vilniuje gyvena mirusiosios sesuo Lilija Vanda Ruplėnaitė. Keliolika metų už sesę jaunesnė atsakingą darbą Santariškių ligoninėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbusi moteris turi nuomonę apie rentos sutarties su jos seserimi sudarymo aplinkybes.
L. V. Ruplėnaitės žinomi faktai ir nuomonė raštu išdėstyti bei pateikti Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Eugenijai Prokopovičienei. Vilniuje gyvenanti moteris mano, kad jos liudijimas galėtų praversti teismui skiriant globą neįgaliai dukterėčiai.
N. O. Šarkūnienės sesuo kategoriškai nesutinka, kad neįgaliąja rūpintųsi kunigo R. Mikalausko atstovaujama evangelikų reformatų bažnyčia. „Mano sesuo tikėjo bažnyčia, kurioje kadaise tarnavo tokie dvasininkai kaip Mykolas Frankas, Aleksandras Balčiauskas. Nejaugi kunigo sūnus Donatas Balčiauskas nežino, kokie dalykai darosi Biržuose?“ – telefonu korespondentams antradienį kalbėjo L. V. Ruplėnaitė.
N. O. Šarkūnienė yra palikusi testamentą, pagal kurį turtas ir pareiga rūpintis jos neįgalia dukra turėtų atitekti Ritai Kuprovskajai. Su ja velionė buvo pažįstama apie 17 metų. R. Kuprovskaja kelerius metus gyveno kartu su paliegusia N. O. Šarkūniene ir jos dukra, kuriomis atsakingai rūpinosi. Kad likusią be motinos neįgalią dukrą turėtų globoti R. Kuprovskaja, įsitikinusi ir ligonės teta L. V. Ruplėnaitė.
Įstatymai numato, kad dokumentas apie testamento įsigaliojimą bus išduotas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kai testamentu pareikšta valia įsigalios, ji bus teisėta tuomet, kai teismas išnagrinės rentos sutarties nutraukimo bylą. Kol rentos sutartis laikoma nenutraukta, senolės N. O. Šarkūnienės turtas yra bažnyčios. Žiūrint iš formalios teisinės pusės, evangelikų reformatų bažnyčia turi rūpintis ir neįgaliąja. Neveiksniu pripažinto ir tarp dviejų globėjų atsidūrusio žmogaus likimas – teismo ir jam žinias teikiančios Biržų rajono savivaldybės Socialinės globos skyriaus rankose.
Globėju nori skirti bažnyčią
Šiuo metu yra rentos sutartis ir testamentas, tačiau nėra oficialaus neįgaliosios globėjo. Biržų rajono savivaldybės prašymu globą ir globėją turi skirti teismas. Nors neįgalioji motinos namuose ir toliau gyvena su ją prižiūrinčia R. Kuprovskaja, savivaldybė nori, kad būtų skirtas kitas globėjas. Teismo prašoma, kad globėju būtų skirtas evangelikų bažnyčiai atstovaujantis asmuo. Praėjusį pirmadienį turėjęs įvykti Biržų rajono apylinkės teismo posėdis. Teismo salėje buvo globos nustatymo pareiškėjo atstovas – savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Paškevičius. Teismo kvietimu atvyko ir globa suinteresuoti asmenys - evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas ir vargonininkė Jūratė Duderienė. Šią muzikos mokytoja dirbančią moterį kunigas pristatė kaip galimai būsimą neįgalios moters globėją. Neįgaliosios interesams atstovauti teismas buvo pakvietęs advokatą Laimutį Zaukevičių. Teismo salėje buvo ir su neįgaliąja gyvenanti R. Kuprovskaja, kurią kunigas R. Mikalauskas vadino nelegaliai į bažnyčiai priklausantį namą įsikėlusiu asmeniu.
Advokato nuostata: sprendimą reikia priimti ne formaliai, o atsakingai
Savivaldybės atstovas S. Paškevičius, kunigas R. Mikalauskas ir bažnyčios numatyta globėja J. Duderienė laikėsi nuomonės, kad teismui nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą ir skirti globą bei globėją. Kitokią nuomonę išreiškė neįgaliosios interesams atstovauti turėjęs advokatas. L. Zaukevičiaus teigimu, kvietimą į teismą jis gavęs tik penktadienio popietę. Advokatas esą buvo informuotas, kad byla nesudėtinga ir teks atlikti tik formalumą.
„Dabar matau, kad ši byla nėra paprasta. Manau, kad turiu susitikti su neįgaliąja, įsitikinti, ar ji gali dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo nuomonę. Reikia, kad išsamią informaciją pateiktų ir savivaldybės Socialinės paramos skyrius“, - kalbėjo advokatas L. Zaukevičius. Jis įsitikinęs, kad klausimą, su kuo geriau gyventi neįgaliajai, būtina spręsti atsakingai, o ne formaliai, ir prašė posėdį atidėti iki gruodžio mėnesio. Nors savivaldybės ir bažnyčios atstovai manė, kad posėdžio atidėti nereikia, teisėja Nida Solovjovienė atsižvelgė į advokato prašymą. Teismo posėdis atidėtas kitai savaitei.
Alfreda Gudienė
