„Litesko" išsinuomojo Biržų miesto šilumos ūkį 2003 metais. Per tą laiką investavo į jį jau 8 mln. 852 tūkst. Lt. Šilumos ūkio nuomininkai daugiausia priekaištų susilaukia iš vartotojų dėl kylančių šilumos kainų. Tuo tarpu šilumininkai teisinasi, jog šiluma brangsta, kylant kuro kainoms. Adolfas Stongvilas palyginimui pateikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamas 2003 ir 2007 metų kuro kainas, perskaičiuotas pagal naftos 1 tonos ekvivalentą: iki šių metų pradžios dujos pabrango nuo 503 iki 979 Lt, mazutas - nuo 461 iki 869 Lt, medienos atliekos - nuo 251 iki 564 Lt.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nuo pernai lapkričio mėnesio „Biržų šilumai" už sunaudotą šiluminės energijos kilovatvalandę patvirtino 21,19 cento (su PMV - 22,25) įkainį. Šilumos kaina jau tuomet padidėjo 25,5 proc., nes šilumininkai nuo gruodžio 1 d. atsisakė biržiečiams keletą metų jų pačių taikytos lengvatos. Pasak direktoriaus, dujos ir toliau brangsta. Prieš metus už tūkstantį kubinių metrų mokėjo 680 Lt, o dabar - jau per 1000 Lt.
Prisiklausę, kad Vilniuje šiluma brangs 50 proc., biržiečiai gąsdinasi, kad ir pas mus bus tas pats. „Kol kas nežinau, tai spręs UAB „Litesko" vadovai ir teiks tvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai naują įkainį, spėlioti negaliu", - atsikalbinėjo „Biržų šilumos" vadovas. Gali nutikti taip, jog brangimas išlaikys pernykštį lygį - apie 25 proc. Ties kompensavimo riba balansuojantiems ir tai labai daug.
Gyventojų įsiskolinimai sumažėjo
„Biržų šilumos" metinė apyvarta - apie 5 mln. Lt. Vartotojų skolos už šilumą siekia 1 mln. 97 tūkst. Lt. Brangs šiluma - didės gyventojų įsiskolinimai. Deja, su tokia išvada nesutiko „Biržų šilumos" komercijos direktorė Janina Krūminienė. „Praėjusį sezoną šiluma pabrango ketvirtadaliu, o gyventojų skolos, palyginti su užpernai, sumažėjo. Galime daryti prielaidą, jog kažkiek pagerėjo pragyvenimas".
Gyventojai iš tiesų šių metų gegužės 1 d. šilumos bendrovei buvo skolingi 304 tūkst. Lt (pernai tokiu laiku 312), o biudžetinės įstaigos - 768 tūkst. Lt. (pernai 675). Didžiausios skolininkės yra Kaštonų ir Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos bei „Saulės" gimnazija. „Nėra taip, kad biudžetinių įstaigų skolos tęstųsi metų metus, tai - kelių mėnesių įsiskolinimai. Už vieną laikotarpį sumoka, už kitą vėl prisikaupia", - patikino pašnekovė.
Ieškiniai per teismą
Komercijos padalinio vadovė pripažino, jog apie 200 butų savininkų nuolat neišbrenda iš skolų. Be to, yra apie 60 tūkst. Lt beviltiškų skolų. Tai išvykusių ir mirusių vartotojų skolos. Tie, kurie neatsiskaito piktybiškai, sulaukia antstolių ar net policijos. Pašnekovė neatmetė galimybės, jog piktybinio skolininko butą antstolis gali parduoti iš varžytinių, o savininką iškeldinti su policija, bet drastiškai su skolininkais šilumos tiekėjas nesielgia. „Jei įsiskolinęs vartotojas ateina pas mus, pasibėdoja negalįs šiuo metu atsiskaityti dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių ir paprašo atidėti skolos mokėjimą, suteikiame tokias galimybes. Buto savininkas parašo prašymą ar pasirašo vekselį, už žiemą sunaudotą šilumą atsiskaito per vasarą, - aiškino „Šiaurės rytams" Janina Krūminienė. - Pirmiausiai mes nusiunčiame skolininkui paraginimą sumokėti skolą. Jeigu skolininkas nereaguoja, siunčiame įspėjimą, primename įsiskolinimo sumą, apskaičiuojame ir nurodome, kiek skolininkui teks mokėti papildomai, jei kreipsimės į teismą ir skolą išieškos antstolis. Jei po įspėjimo skolininko nesulaukiame, rašome pareiškimą teismui, kuris paprastai tenkina bendrovės prašymus, nes jie būna pagrįsti dokumentais".
Pernai bendrovė pateikė apylinkės teismui 111, užpernai - 134 tokius ieškinius. Gyventojams už pradelstus mokėjimus skaičiuojami 0,04 proc. įstaigoms - 0,2 proc. delspinigių.
Kažkur nuteka vanduo
Gyventojai skundžiasi dėl didelio gyvatuko mokesčio, dėl per didelio karšto vandens kiekio, kurį fiksuoja namų įvade įrengti skaitikliai, o kai sudeda butų prietaisų rodmenis, išeina daug mažiau. Neseniai teko dalyvauti Vytauto g. 61 - jo namo bendrijos susirinkime, būtent tokius priekaištus girdėjome. Beje, tame susirinkime dalyvavo ir ponia Janina Krūminienė.
Komercijos padalinio vadovė tuos priekaištus atrėmė paprastai: „Gyventojams juk nereikia mokėti atskirai už gyvatuką, tai tik mokesčio už sunaudotą šilumos energiją paskirstymas namo viduje. Pavyzdžiui, įvadinis apskaitos prietaisas rodė, kad Vytauto g. 61 - sis namas per vasarį sunaudojo 105 kubinius metrus karšto vandens, o pagal butuose esančių prietaisų parodymus - vos ne perpus mažiau. Patys gyventojai turi aiškintis, kur pradingsta tokie dideli vandens kiekiai".
Tokių skirtumų, pašnekovės žodžiais, niekada nepasitaiko, pavyzdžiui, Vytauto g. 39c name, kur bendrijos pirmininku išrinktas Bronius Juchnevičius. Kaskart pats pirmininkas arba bendrijos sudaryta komisija praeina visus butus ir suregistruoja prietaisų rodmenis. Pasikliauti butų savininkų pasakymais ne visada galima.
Nenori mokėti už orą
Kavinės „Apaščia" savininkas Alis Dzelzis piktinasi, kad jis kavinėje nesinaudoja jokia šiluma nei karštu vandeniu, bet privalo mokėti šilumos bendrovei. „Taip nustatyta pagal galiojančius norminius aktus. Namo gyventojai gali sumažinti mokestį ar atleisti atsijungusius nuo centralizuoto šildymo gyventojus ar kitų patalpų savininkus, bet tame name tokio sprendimo nėra, todėl mes privalome skaičiuoti mokestį verslininkui ir tai darome visiškai teisėtai", - tikino šilumininkų atstovė.
Įranga padeda taupyti
Pasak Janinos Krūminienės, kovo mėnesį Biržų mieste 1 kvadratinio metro patalpų šildymas vidutiniškai atsiėjo 4,35 Lt. Brangiausiai už šilumą - po 8,31 Lt - mokėjo Rotušės g. 17 - jo namo gyventojai, o mažiausiai - po 2,64 Lt - Vytauto g. 36 - jo namo gyventojai. Įsitaisiusiems prie radiatorių šilumos reguliatorius, kainą už kvadratinio metro šildymą pavyksta sumažinti, bet toji įranga vienam butui kainuoja apie 2,0 - 2,5 tūkst. Lt, ne daugelis ryžtasi tiek investuoti.
„Daugiabučių namų gyventojai, brangstant šilumai, užuot piktinęsi, turėtų susirūpinti butų renovacija, kol remia valstybė. Brangią šilumą reikia taupyti, o ne leisti į orą", - siūlo šilumos tiekimo įmonės direktorius Adolfas Stongvilas.
Alfonsas Kazitėnas
