Šiandien B.Petrikytė drąsiai sako – ji yra laiminga, atrodo, kad jai puikiai pavyksta viskas, ko ji imasi – ar tai būtų koncertai ir jų organizavimas, ar šeimos restorano valdymas. Naujienų portalui tv3.lt ji atviravo, kokie buvo praėję metai bei prisiminė auksinius karjeros laikus.
Svaiginanti karjera
Birutė džiūgauja, kad praėję metai buvo džiaugsmingi ir produktyvūs: „Per pandemiją su dukra Andželika pristatėme Stano sukurtą kūrinį „Amžinai“. Nufilmavome vaizdo klipą, jis puikuojasi „Youtube“ platformoje. Šiemet džiaugsimės tarptautiniu „Šlagerių festivaliu“ su orkestru ir nepakartojamu dirigentu Vytautu Lukočiumi bei nuostabiais atlikėjais iš Lietuvos ir užsienio šalių.“
Restoranų verslą turinti moteris prisipažįsta, kad ir jai teko nukentėti nuo pandemijos: „Nukentėjome kaip ir visi, tiek koncertų atžvilgiu, tiek verslo, džiaugiamės, kad Birutės Uostas vis dar yra lankytina vieta, mums tai – labai svarbu.“
Nuo 1973 -iųjų iki šių dienų koncertuojanti atlikėja yra be galo dėkinga savo gerbėjams, kad šie vis dar yra ištikimi jos kūrybai. Tiesa, moterį žavi ir naujos kartos atlikėjai: „Tai kita karta muzikoje, kažkas bus pamirštas, kažkas išliks ilgam. Vis dėlto matyti progresas, kiti skambesiai, ritmas, harmonija.“
Moters įsimintiniausias laikas karjeroje – dainavimas 1973-iųjų metų filharmonijos mekoje: „Tada susilaukiau didžiulio pripažinimo. Maestro Raimondas Paulas man įteikė laureatės diplomą.“
Knygos vertas gyvenimas
B.Petrikytės gyvenimas yra vertas knygos ar melodramos didžiuosiuose ekranuose. Savo dukters ir taip pat garsia atlikėja tapusios Andželikos, ji susilaukė būdama vos septyniolikos. Būdama jauna mama, ji nuolat koncertavo, kad galėtų išlaikyti dukrą ir save. Galiausiai, svaiginančias karjeros aukštumas pasiekusią Birutę aplankė meilė, 2004-aisiais ji susituokė su Igoriu Karžickiu. Tiesa, apie santuoką moteris nėra linkusi atvirauti, tačiau ne kartą yra pasakojusi, kad su vyru susipažino laive.
„Nebuvau niekada santykių iniciatorė, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Igoris mano vyras, mes jau 22-eji metai kaip esame kartu. Tą kartą jis priėjo prie mano dukros ir pasakė, kad jam labai patinku. Po to viskas toliau savaime ėjosi“, – šypteli atlikėja.
Pasak moters, santuoka yra labai svarbus žingsnis: „Čia, brangieji, ne juokeliai, aš norėjau ir noriu būti kartu, reikia visai nedaug, pirmiausia reikia būti kartu draugais, tai - svarbiausia. Taip pat svarbu išsaugoti tą draugystę. Meilė nekenčia tokių žodžių: „kodėl nepaskambinai“, „kur buvai“, „kodėl nepadarei to ar ano“, tai nėra lengva, bet jeigu mylite, gerbiate, tuomet reikia mokėti visa, tai ir išsaugoti.“
Paklausta, ar nenorėtų savo gyvenimą įrašyti į knygos puslapius, moteris šypteli: „Yra toks pamąstymas, bet galbūt truputį vėliau, o gal mūza aplankys netikėtai, galbūt aukščiausios jėgos pakuždės ir duos impulso, šiai dienai nenoriu rašyti, kol kas viską atmintyje laikau. Noriu padėkoti likimui, kad esu čia. Visiems linkiu sėkmės, ir laimės, džiaukitės šia diena.“
Teksto autorė – praktiką atliekanti Ema Zenauskytė.
