Šias prognozes antradienį pristatė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis medicinos biologas Daniel Naumovas.
3 iš 4 teorijų yra gąsdinančios, viena – optimistiška
Pasak D. Naumovo, kaip gyvensime ateityje, priklausys nuo to, kaip mutuos koronavirusas.
Jis pateikia 4 galimas COVID-19 viruso vystymosi scenarijus. Kaip jis pats teigia, jos toli gražu ne visos pozityvios.
Pirmas scenarijus – virusas taps labiau mirtinas.
„Jeigu žiūrėsime į mūsų dabartinį SARS-CoV-2 mirtingumą, tai jis siekia apie 1-2 proc. Bet kalbant apie SARS-CoV, tai jo mirtingumas yra apie 10 proc., o MERS-CoV – apie 35 proc. Tai tikimybė yra“, – nurodė biologas, teigdamas, kad minėti virusai yra daug labiau mirtini nei koronavirusas.
Antras scenarijus – virusas taip stipriai pasikeis, kad jo visiškai nebeveiks dabartinės vakcinos.
„Jis labai baisiai skamba, teoriškai, toks atvejis galimas, bet yra gera žinia ta, kad dabartinės vakcinos yra nuolatos tobulinamos, yra kuriamos naujos vakcinos“, – pasakoja D. Naumovas.
Išvengti šio scenarijaus, anot mediko, padėtų revakcinacija ir didesni žmonių skiepijimo tempai: „Kuo daugiau žmonių pasiskiepija, tuo sunkiau virusas plinta ir negali atsirasti naujos atmainos, mutacijos“, – nurodo.
Trečias scenarijus taip pat pesimistinis – virusas gali tapti atsparus visiems vaistams, kurie šiuo metu yra naudojami, todėl labai svarbu, kad būtų kuriami nauji vaistai ir dar vienas, naujas gydymas.
Paskutinė teorija, kurią pateikia D. Naumovas, skiriasi nuo jau išvardintų. Ji yra optimistiškesnė, tačiau išsipildymo jos tikėtis dar anksti.
Ateityje, anot jo, virusas gali tapti mažiau mirtinas, nesiskirti nuo paprasto peršalimo virusas.
Viruso atmainos suklasifikuojamos į dvi grupes
Nuo momento, kai pasaulis pirmąkart išgirdo pavadinimą Sars-Cov-2, minėtas virusas labai stipriai pasikeitė. Anot D. Naumovo, dabar aplinkoje niekur neberasime viruso – Uhano varianto, nes per beveik 2 metus, atsirado virš tūkstančio skirtingų viruso atmainių.
Kalbėdamas apie šių atmainų skaičių biologas nuramina – didžioji dalis atmainų neturi jokių epidemiologiškai svarbių savybių: „Tačiau tarp mūsų yra labai apsunkinančių mūsų situaciją kaip alfa, delta atmainos. Jos didžiausią rūpestį mums ir kelia“, – pabrėžia jis.
Naujos viruso atmainos, turinčios išsiskiriančių savybių, anot biologo, suklasifikuotos į dvi grupes – keliančias susirūpinimą ir keliančias susidomėjimą.
Prie susirūpinimą keliančių atmainų, priskiriamos tos atmainos, kurios turi vieną iš trijų savybių: atmaina yra greičiau užkrečiamas virusas arba jis sukelia kitokią klinikinę eigą, arba pasikeičia taip, kad viruso neveikia nei vakcinos, nei gydymas.
Jeigu nors viena iš šių savybių yra patvirtinta, viruso atmaina paskelbiama susirūpinimą keliančia: „Tokia kaip alfa, delta atmainos“, – nurodo D. Naumovas.
„Jeigu surandama nauja susirūpinimą kelianti atmaina, tai Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) patikrina, ar tikrai tos savybės yra svarbios pasaulinei sveikatai. Jeigu reikia, atlieka papildomus tyrimus, kad įrodytų tas savybes, kurios yra ypatingos. Ir atnaujina savo epidemiologines gaires“, – pasakoja biologas.
Susidomėjimą keliančios atmainos, anot biologo, yra mažiau pavojingos.
Prie šios grupės priskiriamos tos viruso atmainos, kurios turi bent vieną iš šių savybių: nustatyta arba nuspėjama, kad mutacija turi didesnį užkrečiamumą, yra pakitusi klinikinė eiga, atsparumas vaistams arba matyti, kad klasteriai atsiranda skirtingose šalyse, skirtingose vietovėse.
Užtenka tik nuspėti.
„Jeigu atmaina atitinka šias savybes, tuomet ji priskiriama prie susidomėjimą keliančios atmainos. Tuomet PSO daro papildomus tyrimus, kad nustatytų, ar iš tiesų ši atmaina yra tokia pavojinga. Ir vykdo nuolatinį šios atmainos stebėjimą“, – teigia D. Naumovas.
Ar reiktų susirūpinti lambda koronaviruso atmaina?
Pasaulyje dominuoja COVID-19 viruso delta atmaina, tačiau mokslininkai aptiko atmainą, kuri kelia nemažai abejonių – lambda.
PSO duomenimis, C.37 pavadinimu žinoma lambda atmaina pirmą kartą buvo diagnozuota Peru 2020-ųjų rugpjūtį neseniai spėjo pasiekti Didžiąją Britaniją.
Lambda, skirtingai nei plačiai išplitusi delta, nepasižymi didesniu užkrečiamumu, todėl ji priskirta prie susirūpinimą keliančių klasterių grupės.
„Mano manymu, ji nebus tokia pavojinga kaip delta atmaina, tikėtina, kad delta labiausiai išplis pasaulyje ir iškonkuruos tą baisiąją beta atmainą, gamą. Jau iškonkuravo alfa atmainą“, – teigia D. Naumovas.
