Šiuose teršaluose yra metano, anglies dioksido ir azoto suboksido – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Būtent ŠESD daro didžiausią įtaką klimato atšilimui. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir kitos pasaulio šalys ieško įvairių būdų, kaip sumažinti ŠESD patekimą į atmosferą. Vienas būdų yra benziną ir dyzeliną keisti biokuru.
Koks yra biokuras ir jo privalumai
Biokuras yra iš atsinaujinančios augalinės žaliavos gaminami degalai/kuras, skirti naudoti vietoj benzino/dyzelino automobiliams. Taip pat biokurą galima naudoti buityje ir pramonėje. Biokuro gamyba leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius ir gaminti kurą vietoje, kur jis ir bus naudojamas, o ne transportuoti iš tolimų šalių. Kaip tik tokie tikslai ir keliami ES reikalavimuose, skirtuose kovai su globaliniu atšilimu – iki 2020 m. ES siekia 6 proc. sumažinti su transporto sektoriuje naudojamais degalais susijusią ŠESD taršą.
Pagal gamybos ypatumus biokuras yra skirstomas į tris rūšis. Vadinamasis pirmosios kartos biokuras yra išgaunamas iš maistui vartojamų augalų: rapsų sėklų, saulėgrąžų, kviečių, sojos, kukurūzų ir kt. Geriausia bioetanolį (pirmosios kartos biokurą) gaminti iš cukrinių runkelių, dar tokiam kurui gaminti dažnai naudojamas rapsų aliejus. Pirmosios kartos biokuras gaminamas ir Lietuvoje. Tokio biokuro teršalų kiekis mažas, todėl šį kurą patartina naudoti miestiečiams, taip pat jis tinkamas žemės ūkio technikai. Deja, žaliavos šiam kurui išgauti gali pradėti konkuruoti su maisto gamyba, gali išaugti pasėlių kainos, be to, pirmosios kartos biokuro gamybos proceso metu ŠESD išskiriama ne mažiau nei jo išskiria iškastinis kuras. Taigi pastaruoju metu linkstama kiek galima daugiau pereiti prie antrosios kartos biokuro gamybos.
Antrosios kartos biokuro gamybai naudojama biomasė, arba paprasčiau – atliekos (šiaudai, medienos atliekos, kukurūzų kotai). Didžiausias privalumas – palyginti su iškastiniu kuru antrosios kartos biokuras išskiria žymiai mažiau ŠESD. Lietuvos ūkiuose nestinga šalutinės augalų produkcijos, taigi gaminant antrosios kartos biokurą būtų galima panaudoti visą žaliavą, o ne atskiras sudedamąsias dalis. Palyginti su kuru, pagamintu iš naftos, naudodami antrosios kartos biokurą anglies dvideginio emisijas galėtume sumažinti net apie 90 proc., o tai tikrai reikšmingai prisidėtų prie globalinio atšilimo stabdymo. Deja, antrosios kartos biokuras sudaro labai mažą dalį, jei kalbėsime apie jo naudojimą transportui.
Trečiosios kartos biokuras reikalauja augalų modifikacijos, nes jam pagaminti reikalingi aliejingesni augalai. Pavyzdžiui, trečiosios kartos biokuras gaminamas iš modifikuotų kukurūzų. Tačiau didžiausias dėmesys krypsta į žaliavas, kurioms nereikalinga papildoma žemė. Tai būtų dumbliai. Tokio kuro gamybai naudojami dumbliai turi būti sterilūs, kad įvairūs parazitai nepatektų į gamtos organizmus. Kol kas trečiosios kartos biokuras nėra taip plačiai gaminamas ir naudojamas kaip pirmosios ir antrosios kartos biokuras. Be dumblių bandoma modifikuoti tam tikras medžių rūšis. Kalbėti apie dideles trečiosios kartos biokuro perspektyvas dar kiek ankstoka, bet mokslininkai rimtai vertina tokį gamybos būdą.
Vakarų Europoje ekologiškų degalų vartojimas skatinamas labiau negu Lietuvoje, bet pastaruoju metu ir mūsų šalyje atkreiptas didesnis dėmesys į biokurą. Nors Lietuvoje yra įmonių, gaminančių biokurą, kalbant apie klimato atšilimą, Lietuva taip pat turi tarptautinių įsipareigojimų, todėl privalu laikytis reikalavimų mažinti ŠESD ir tikrai verta pagalvoti apie didesnį ir intensyvesnį biokuro gaminimą ir naudojimą. Be to, biokuro gamyba sukurtų nemažai naujų darbo vietų, o galbūt pakeistų ir mūsų įpročius – nuo maitinimosi, šiukšlių rūšiavimo iki transporto priemonių naudojimo ir buities susitvarkymo.
