Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas.
Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.
„Žaliava biokuro gamybai iš tikrųjų pabrango. Trečios rūšies malkinė mediena pabrango apie 20 proc. (...) Dyzelinis kuras, kaip ir kitas automobilinis kuras, irgi pabrango apie 20 proc., palyginti su praeitais metais. Tai irgi yra gana žymi mūsų kaštų dalis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Lapinskas.
Pasak jo, biokuro sektoriuje augančios algos taip pat lėmė kuro brangimą.
„Šios trys dalys yra visiškai objektyvios ir lėmė biokuro kainos augimą“, – pridūrė R. Lapinskas.
Jo teigimu, biomasė yra didžiausia atsinaujinančios energetikos rūšis visame pasaulyje, o Lietuvoje pernai jau 70 proc. centralizuotos šilumos pagaminta iš biokuro.
Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ pabrėžia, kad bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro tik penktadalį kainos, todėl kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Asociacija prognozuoja, kad sprendžiant iš sandorių, kurie formuojasi naujam šildymo sezonui, biokuro kaina turėtų kilti apie 20-25 proc., o tai gali lemti šilumos kainos augimą 0,3-0,4 euro cento už kilovatvalandę (kWh).
„Netgi ir stipriai pabrangus biokurui, tai tas lems iki 10 proc. šilumos kainos augimą“, – teigė „Litbiomos“ valdybos narys R. Lapinskas.
M. Nagevičius: biokuras yra tikroji Lietuvos sėkmės istorija
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad biokuro kainos yra du kartus mažesnės nei gamtinių dujų.
„Biokuro plėtra yra tikroji Lietuvos sėkmės istorija. (...) Jeigu kalbame vien apie centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, tai perėjimas prie biokuro pernai Lietuvai leido vien per kurą sumažinti sąnaudas 113 mln. eurų. (...) Gamtinės dujos yra daugiau nei dvigubai brangesnės už biokurą – net ir pabrangus biokurui. Visos kuro rūšys brangsta“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Pasak jo, net jeigu metinė biokuro kaina padidėtų 50 proc., šilumos kainos augtų iki 10 proc.
„Nieko neįtikėtino neįvyko, biokuro kaina grįžo į ankstesnes kainas. O šilumos kaina šiek tiek koreguojasi. Vyksta daug kovų: tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų, kur pasinaudojama biokuro korta. Taip pat tarp valdininkų, kurie nori didinti kirtimus (...) Yra tokių, kurie nori stabdyti konversijos procesą į biokurą ir išlaikyti gamtinių dujų vartojimą, čia su terminalu (suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje – BNS) visokie reikalai“, – aiškino M. Nagevičius.
Miškų kirtimo normos didinimas argumentuojant biokuru – apgavystė
Rugpjūčio pradžioje, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Nepriklausomi šilumos gamintojai tikino, kad padidinus normą, galima stabilizuoti biokuro kainų augimą.
R. Lapinskas teigia, kad miškų kirtimo didinimas nėra aktualus biokuro gamintojams.
„Siūlymas biokurui neprasmingas ir nereikšmingas, mums dėl jo nei šilta, nei šalta, esame nustebę ir išpūtę akis, kaip čia kažkas nori didinti miškų kirtimą dėl biokuro – tai visiška nesąmonė ir apsimestinis argumentas, tai melagystė. Mums nesuprantama, kodėl imamasi didinti miškų kirtimus, prieš tai nesprendus apvalios medienos iš Lietuvos eksporto. Didžiuliai kiekiai keliauja iš Lietuvos“, – sakė R. Lapinskas.
Asociacijos „Litbioma“ teigimu, norint, kad biokuro kaina būtų teisinga, būtina, be kita ko, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą biokurui privačiuose namų ūkiuose, sumažinti administracinę-finansinę naštą smulkiems tiekėjams biržoje, remti katilų modernizavimą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) liepą pareiškė, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. LŠTA prognozavo, jog artimiausio šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
Pasak LŠTA, energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, populiariausios SM2 rūšies skiedrų kaina šių metų liepos mėnesį pasiekė 195 eurus už toną naftos ekvivalento (tne), o tai yra „neregėtas dydis vasaros metu“.
