Metai, prabėgę nuo Osamos bin Ladeno sunaikinimo dienos, nenugramzdino užmarštin kadaise ieškomiausio žmogaus pasaulyje.
Istorijoje Bin Ladeno pavardė asocijuosis su tarptautiniu terorizmu ir niekuo daugiau. Jau dabar nedaugelis beprisimena, kad Bin Laden – vardas, priklausantis vienam iš turtingiausių arabiškojo pasaulio klanų, neturinčiam nieko bendra su terorizmu. Išskyrus, suprantama, savo giminaitį Osamą bin Ladeną. Bet jis buvo juodoji avisšeimoje.
O. bin Ladenas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Pasakiškai turtingi ir nepavojingi
Egzistuoja viena dabar jau daug kam gana gerai žinoma nuotrauka – jai jau 40 metų, tačiau ji vis išnyra kaip simbolis šeimos, kuri niekada nebebus tokia, kaip anksčiau.
Toje fotografijoje Bin Ladenai – iš viso 22 žmonės, įskaitant ir 14-metį Osamą, – įamžinti turistinės kelionės į Švediją metu. Apsirengę, kaip buvo įprasta 8-ajame dešimtmetyje: ryškiai, ekstravagantiškai. Tiek vyrų, tiek moterų ir vaikų išvaizdoje nėra ničnieko musulmoniško – tarsi Šiaurės Europoje jie jaustųsi it namuose. Ir greičiausiai anuomet taip ir buvo.
Bin Ladenai buvo puikiai išsilavinę, laisvi, kosmopolitiški žmonės, mėgavęsi skirtingų kultūrų teikiamais malonumais. Šeichas Mohamedas bin Ladenas – nuskurdęs ir praktiškai beraštis išeivis iš Jemeno, emigravęs į Saudo Arabiją ir susikrovęs ten pasakiškus turtus, – sugebėjo gausiam būriui savo palikuonių užtikrinti prabangų gyvenimą. Nepaisant įgimtų verslininko gabumų ir draugystės su tuomečiu monarchu, statybų magnatas neturėjo kitos išeities kaip tik sumaniai suktis, mat šeimyna augo it ant mielių: šeichas turėjo nei daug, nei mažai – 22 žmonas ir daugiau nei penkias dešimtis atžalų.
Po to, kai 1967-aisiais Mohamedas bin Ladenas žuvo lėktuvo katastrofoje, jo verslo imperijos, skirtingais vertinimais, kainuojančios nuo 5 iki 10 mlrd. JAV dolerių, vadžias perėmė sūnus Salemas. Jis ne tik irgi artimai bičiuliavosi su Saudo Arabijos karališkąja šeima, bet ir palaikė dalykinius ryšius su būsimu Amerikos prezidentu Džordžu Bušu jaunesniuoju – ir galbūt net padėjo šiam užsidirbti jo pirmąjį milijoną.
Salemas bin Ladenas irgi žuvo lėktuvo katastrofoje – tai įvyko 1988 metais JAV, Teksaso valstijoje, gana paslaptingomis aplinkybėmis. Šeimos verslą perėmė jo brolis Bakras. Jis, nors dabar jau gerokai įpusėjęs 7-ąją dešimtį, tebedirba pagrindinėje kompanijos „Saudi Binladen Group“ būstinėje Džedoje. Tik viešumoje Bakras bin Ladenas, laikomas vienu įtakingiausių žmonių mieste, beveik nesirodo.
Iš viso Bin Ladenų versle pluša trylika tikrų ir netikrų Osamos brolių. Vienas iš pastarųjų – 60-metis Jeslamas bin Ladenas, vadovauja dar vienai šeimos firmai, užsiimančiai investicijomis. Kadangi verslas įsikūręs Šveicarijoje, ten pat (arba ne mažiau mėgstamame Paryžiuje) jau daugelį metų gyvena ir pats Jeslamas su šeima, turi pilietybę. Pasakiškai turtingas, jis „europietiškiausias“ iš visų Bin Ladenų – jo namuose neva kalbama tik prancūziškai. Būtent per Jeslamo investicijų kompaniją Bin Ladenai valdo nemenką dalį tokių verslo milžinių, kaip „Microsoft“ ir „Boeing“.
„Saudi Binladen Group“ gerai žinoma visame arabiškajame pasaulyje. Kadangi jos įkūrėjas Mohamedas bin Ladenas, be teisėtų žmonų, turėjo dar ir meilužių iš įvairių regiono šalių, jo valdos greitai išplito po visus Artimuosius Rytus – Siriją, Libaną, Egiptą, – tačiau jais neapsiribojo.
Taigi šiandien Bin Ladenų imperijai priklauso ir parduotuvių tinklai, liftų, kondicionierių aptarnavimo bendrovės, kelios medijų kompanijos, užsiimančios viskuo, pradedant reklamos bei televizijos programų kūrimu ir baigiant knygų leidyba. Jų kompanija atstovavo Artimuosiuose Rytuose automobilių gamintojams „Audi“ ir „Porsche“, taip pat „Motorola“.
Užsiauginti teroristą
Niekas iš artimiausių Osamos bin Ladeno giminaičių nepalaiko islamo radikalų ir niekada nepalaikė.
Kompleksuotą, liguistai dievobaimingą Osamą broliai ignoruodavo ir erzindami vadindavo mula. Jų akyse jis tebuvo šeicho ir jo ne itin mylimos žmonos sirės, kurią šeimoje visi vadino verge, menkysta sūnus.
Tačiau radikalias pažiūras buvęs Teroristas Nr. 1, atrodo, bus perdavęs savo vaikams. Kaip tik jų dabar Vakarų slaptosios tarnybos labiausiai ir baiminasi – kad Osamos sūnūs gali pratęsti savo tėvo džihadą.
Patvirtinta, kad praėjusių metų gegužės 2 dieną per Bin Ladeno likvidavimo operaciją Pakistano Abotabado mieste buvo nukautas ir vienas jo sūnų. Nors lig šiol aiškiai nepranešta, ar tai buvo 20-metis Chalidas, ar 18-metis Hamza. Žiniasklaidos duomenimis, žuvo vis dėlto Chalidas bin Ladenas. Kur dingo tėvo slėptuvės šturmą išgyvenęs jo brolis, nežinoma. O tai nėra geras ženklas, nes Hamza, įvairių šaltinių teigimu, nuo mažens buvo įtraukas į tėvo teroristinę veiklą.
2005-aisiais, kai Hamza bin Ladenas buvo dar visai vaikas, jis buvo pastebėtas propagandiniame dokumentiniame „Al-Qaeda“ filmuke, susuktame kažkur Pakistano ir Afganistano pasienyje. Berniukas nufilmuotas su automatu rankose. Jaunuolio veidas taip pat pastebėtas įraše, skirtame 2005 metų liepos 7-osios sprogdinimams Londone pašlovinti.
Yra ir dar viena mėgėjiška filmuota juosta, padaryta Hamzos brolio vestuvių dieną. Joje iki dantų ginkluotas jaunasis Bin Ladenas skaito poemą, šlovinančią tėvo „žygdarbius“, ir įspėja Ameriką, jog jos laukia „košmariškas atpildas“ už Osamos persekiojimą. „Karas prieš amerikiečius – tikėjimo pamatas“, – pareiškia įraše Hamza, specialiųjų tarnybų pramintas Kronprincu – teroristų sosto paveldėtoju.
Tiesa, kiti šaltiniai karingiausiu iš visų Osamos palikuonių vadina kitą jo sūnų – Saadą. Laikoma, kad jis žuvo dar 2009 metais kažkur Afganistano ir Pakistano pasienyje nepilotuojamam JAV centrinės žvalgybos valdybos lėktuvui numetus bombą. Tačiau Saado bin Ladeno mirtis lieka oficialiai nepatvirtinta. „Al-Qaeda“ tikina, kad jis gyvas ir sveikas.
Dar trys velionio teroristo sūnūs, tarp jų ir du vyriausieji, šiuo metu, kiek žinoma, gyvena Saudo Arabijoje, su jokiomis teroristinėmis organizacijomis ryšių nepalaiko.
Tačiau yra kiti keturi sūnūs nuo 20 iki 27 metų amžiaus. Kur jie dabar, supratimo neturi nė viena pasaulio žvalgyba.
Žudikas poeto širdimi
Lygiai dešimt metų, kol vyko Osamos bin Ladeno paieškos, jis buvo vaizduojamas kaip šaltakraujiškiausias ir negailestingiausias iš visų masinių žudikų, kurio neapykanta kitatikiams buvo tokia stipri, jog leido be sąžinės graužaties žudyti juos tūkstančiais.
Tačiau artimi bendražygiai, supę Osamą paskutinį jo gyvenimo dešimtmetį, žinojo jį kaip asketą, dievinusį poeziją bei pasivaikščiojimus kalnuose, itin atsidavusį savo draugams ir giminaičiams.
Kaip pasakoja ekspertai, dalyvavę Bin Ladeno paieškose, modžahedai yra pratę imti šeimas į priešakinę fronto liniją, ir „Al-Qaeda“ įkūrėjas nebuvo išimtis. Todėl amerikiečiai nelabai ir nustebo pernai kartu su teroristu slėptuvėje radę būrį vaikų ir kelias žmonas.
Iki praėjusios gegužės įvykių pagrindiniu informacijos apie Osamą bin Ladeną, ne kaip teroristų vadeivą, o kaip tėvą ir vyrą, šaltiniu buvo jo pirmoji žmona sirė Nadžva Ghanem. 2002 metų kovą ji davė žiniasklaidai interviu, kuriame apibūdino sutuoktinį kaip „itin užsisklendusį“ žmogų, greitai įsiplieksdavusį įniršiu, jeigu ji užduodavusi per daug klausimų, tačiau aprūpindavusį kiekvieną iš žmonų atskiru namu ar butu bei savo dėmesiu.
Kai Bin Ladenas pagaliau buvo rastas ir sunaikintas, šeimynykščiai, kuriuos jis, kaip paaiškėjo, visur slapta vežiodavosi su savimi, vėl tapo vieninteliu šaltiniu sužinoti, kaip ir kur gyveno teroristų karalius tą dešimtmetį po Rugsėjo 11-osios įvykių.
Osamos artimieji – trys žmonos, vaikai, – buvę kartu tą 2011 metų gegužės 2 dieną, kai JAV karinio jūrų laivyno specialiosios pajėgos šturmavo jo slėptuvę, visus praėjusius metus praleido „svečiuose“ pas Pakistano valdžią – kaip nelegaliai patekę į šalį. Ir kaip nelegalės Bin Ladeno našlės su 11 vaikų bus deportuotos į Saudo Arabiją. Visos išskyrus vieną: Jemene gimusią moterį išsiųs į gimtinę.
Per šiuos metus Osamos žmonos ne kartą buvo apklaustos. Dvi iš jų daugiau mažiau atsisakė bendradarbiauti. Tačiau jauniausioji – Amal Ahmed Abdel-Fatahel al Sadach – kalbėjo netikėtai daug.
Per dešimtmetį, kol Bin Ladenas sėkmingai slapstėsi nuo jį medžiojančių tarptautinių pajėgų, pagimdžiusi jam keturis vaikus (be Afganistane dar iki 2001-ųjų įvykių susilaukto pirmagimio), Amal gan nuodugniai papasakojo, kaip teko gyventi nuolat slapstantis ir bėgant.
Nusivylusios namų šeimininkės
Nors pirmuosius kelerius metus po Rugsėjo 11-osios buvo labai daug kalbama apie tai, kad teroro aktų Amerikoje sumanytojas Osama bin Ladenas slapstosi kalnų urvuose sunkiai prieinamuose Afganistano ir Pakistano pasienio rajonuose, iš tikrųjų teroristų lyderis keliavo iš vieno Pakistano miesto į kitą. Jo šeima, nors, pasak jauniausios iš Bin Ladeno našlių Amal, kartais būdavusi priversta išsiskirstyti, dažniausiai blaškėsi kartu tarp penkių skirtingų slėptuvių.
Abotabadas – taikus ramus miestas priekalnėse, kur Osama galiausiai buvo užspeistas ir nukautas, – irgi nė iš tolo nepriminė tų baisių sąlygų, kurias, manyta, jis turėjo kęsti. Jei neminėtume šeimyninių aplinkybių.
Pasirodo, visus tuos mėnesius po Bin Ladeno mirties, kai jo žmonos – arba, tiksliau, našlės – buvo laikomos Pakistano kalėjime, jas teko atskirti vieną nuo kitos, nes moterys pešėsi it laukinės katės. Jų apklausose dalyvavę pareigūnai net pradėjo šaipytis, jog paties baisiausio nusikaltėlio pasaulyje asmeninis gyvenimas turėjo priminti islamišką televizijos serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“ versiją.
Pagal vienintelę oficialią paviešintą versiją, susekti Bin Ladeną pavyko per jo nuolatinį kurjerį, kartą labai neapdairiai paskambinusį telefonu. Tačiau teroristo šeimynykščiai tuo netiki. Amal ir kiti šeimos nariai kažkodėl įsitikinę, jog tai vyriausioji Osamos žmona Charija galėjo išduoti savo vyrą – iš pavydo, kad tas daugiau dėmesio skirdavo jaunesniajai sutuoktinei.
Galėjo parduoti savi
Šią versiją pasiruošęs patvirtinti ir Pakistano armijos brigados generolas atsargoje Šukatas Kadiras. Jis teigia devynis mėnesius tyręs Teroristo Nr. 1 žūties aplinkybes: analizavęs žvalgybos medžiagą, slaptųjų tarnybų agentų surinktą medžiagą ir jauniausiosios – „šnekiosios“ Bin Ladeno žmonos Amal apklausos protokolus. O paskui priėjęs prie išvados, kad Chariją šiam juodam darbui buvo užverbavusi... pati „Al-Qaeda“.
Esą Osamos savomis rankomis suregztam tarptautiniam teroristų tinklui pradėjo stigti lėšų, o 25 mln. JAV dolerių, amerikiečių pažadėti už jo įkūrėjo galvą, labai jau masino. Būtent dėl to jau į septintą dešimtį įžengusi Charija Husein Saber, nuo Rugsėjo 11-osios įvykių nepalaikiusi jokių ryšių su vyru, 2011 metų pradžioje staiga apsireiškė ant jo slėptuvės Abotabade slenksčio.
Nuo tos dienos ramybė šiuose namuose baigėsi.
Vyriausioji, kaip teigia pakistanietis karininkas, supykdė kitas dvi žmonas tarpusavyje, o pati užsidegė baisiu pavydu jauniausiai iš jų – Amal, nes vyras ją nuolat laikė prie savęs.
O kartą Charija neva paslaptingai nusišypsojusi pareiškė, jog jai teliko „atlikti vienintelę pareigą savo vyrui“.
Kad ir kaip ten būtų, jokių tikrų moters išdavystės įrodymų nėra. Charijos Husein Saber vardas neminimas nei amerikiečių, nei pakistaniečių specialiųjų tarnybų ataskaitose. Tai gal išdavike šeimoje buvo visai ne ji?
Teroristą pražudė jo moterys?
Pagal kitą versiją, kurią pakistaniečiai pareigūnai tvirtina girdėję iš pirmųjų lūpų, tai dvi vyresniosios Osamos žmonos – abi kilusios iš Saudo Arabijos – kaltina jaunesniąją, jemenietę, tuo, kad šioji jei ne tyčia, tai per neatsargumą atvedė amerikiečius į jų visų slėptuvę Abotabade.
Dabar gerai įtvirtintas namas už aukštos mūrinės tvoros, kuriame paskutines savo dienas praleido Osama bin Ladenas, nugriautas Pakistano valdžios sprendimu. Tačiau kai ten dar glaudėsi „Al-Qaeda“ įkūrėjas, jo vyresniosios žmonos gyveno antrame aukšte, o Amal, beveik dukart jaunesnė už jas, – trečiame, kaip ir vyras.
Vyresniosios našlės, sugebėjusios sukelti galvos skausmą ir Pakistano pareigūnams, – tai trečioji ir ketvirtoji iš penkių žinomų Bin Ladeno žmonų, kurias jis vedė praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.
Jau minėtai „išdavikei“ Charijai dabar apie 62-ejus – ji buvo aštuoneriais metais vyresnė už sutuoktinį. Dar žinoma Uma Hamzos – Hamzos motinos vardu, ji ištekėjo už Osamos 1985-aisiais. Buvusi mokytoja, dirbusi su klausos negalią turinčiais vaikais, teigiama, yra puiki arabų kalbos specialistė, islamo teologijos žinovė.
54 metų Sicham Abdula ben Husein, arba Uma Chalid – per reidą prieš jo tėvą nukauto Chalido motina, – turi islamo teisės daktarės laipsnį. Ji kadaise dėstė arabų kalbą.
Abi moterys namo Abotabade vieną kambarių buvo pavertusios klase, kur mokė Chairai vaikaičius.
Pirmąsyk Osama vedė dar 1974-aisiais. Tai buvo jau minėta sirė Nadžva – beje, tikra Bin Ladeno pusseserė. Vestuvių dieną jaunikiui buvo 17 metų, nuotakai – tik 15-a. Jos moša Karmen bin Laden pasakoja Nadžvą buvus nuolankią, švelnią ir „nuolat nėščią“: savo vyrui ji pagimdė 11 vaikų, paskutinis kurių pasaulį išvydo prieš pat 2001 metų teroro aktus.
Antrąja Osamos žmona tapo mokytoja iš Saudo Arabijos, vardu Chalifa. Tačiau ji sugebėjo išsireikalauti skyrybas.
Penktoji Bin Ladeno santuoka, teigiama, truko tik dvi paras. O štai šeštoji, kalbama, pakeitė viską.
Iki tuoktuvių su 17-mete Amal Ahmed al Sadach 2000-aisiais, pirmos keturios žmonos puikiai tarpusavyje sutarė. Osamai į namus parsivedus jaunąją jemenietę, „senės“ iš karto prieš ją nusiteikė. Ir ramiam gyvenimui atėjo galas.
CŽV specialistai, kurį laiką iki reido stebėję namą Abotabade per palydovus ir nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus, suprato, jog aptiko reikiamą objektą, kai jų įranga užfiksavo viršutiniuose pastato kambariuose aukštą liesą figūrą. Ilgšis dažnai bastydavosi ratais po namus ar tvirtovę primenantį aptvertą kompleksą, tarsi nerasdamas sau vietos. Pakistane dar ir dabar juokaujama, kad Bin Ladenas pats išdavė amerikiečiams savo slėptuvę, nes po šitiekos metų bendro gyvenimo su tiek žmonų ir vaikų jau baigė išsikraustyti iš proto.
Žinoma, kad 2001-aisiais, prieš pat Rugsėjo 11 dienos išpuolius, Osama išsiuntė savo žmonas ir kai kuriuos vaikus – daugiausia mažuosius – iš Afganistano. Per Pakistaną teroristo artimieji išsiskirstė kas sau: žmonos iš Saudo Arabijos atsidūrė Irane, Amal grįžo į tėvynę Jemeną, kur pagimdė dukterį Safiją. Tačiau kažkada per kitus dešimt metų Bin Ladenas, matyt, pasijuto vienišas ir paprašė, kad žmonos sugrįžtų. Pirmoji pas jį atskubėjo Sicham, tada Charija su sūnumi Hamza.
Amerikiečiai specialistai, ilgus metus organizavę Teroristo Nr. 1 medžioklę, sako, kad nors niekas nenori to viešinti, faktas, jog Bin Ladenas buvo labai geras ir rūpestingas šeimos žmogus.
Ar gali būti, jog kaip tik tai jį galiausiai ir pražudė?
SERGEJUS STONKUS
