„Tokios diskusijos net nebuvo, kad reikėtų kažką švelninti, bet, matyt, kad kažkokie klausimai kyla, tačiau jokių oficialių ir neoficialių paraginimų keisti savo teisės aktus mes neturime“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė politikė.
A. Bilotaitės teigimu, eurokomisarė „išreiškė visišką palaikymą Lietuvai (...), komisarė yra mūsų, Lietuvos, pusėje“.
„Kadangi buvo iškeltas klausimas dėl teisinio reglamentavimo, tai buvo pažymėta, kad tai buvo bendro pobūdžio pasisakymas, kad reikalingos diskusijos, kad reikalingas dialogas“, – aiškino ji.
Kaip praneša Briuselio naujienų portalas „EUobserver“, EK tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją.
„Vis dar vertiname (padėtį), bet manau, kad prašysime taisyti kai kuriuos teisės aktus“, – cituojama Y. Johansson.
Ji nepatikslino, kada ir kokias konkrečias nuostatas galėtų pareikalauti koreguoti EK. Tačiau tokius komentarus eurokomisarė išsakė kilus platesniam susirūpinimui dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų apgręžimo į Baltarusiją teisėtumo.
Nuo rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai yra apgręžiami atgal į Baltarusiją, prieglobsčio prašyti juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske. Nuo tada iš Baltarusijos jų į Lietuvą neįleista 6320.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai – pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
„Mūsų pareiga (...) – ginti ES išorės sieną, tą mes ir darome, mes giname ir savo nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą organizuojant migrantų srautus ir vadina tai hibridine ataka.
