Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) pasitarimo, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė komentavo, kad pagrindinis akcentas yra sustiprinta sienos apsauga.
„Šiuo metu mūsų pasienyje jau yra sutelktas maksimalus VSAT pareigūnų kiekis <...>. Apsitarėme dėl papildomų kariuomenės pajėgumų. Nors jau nuo šeštadienio mūsų kariai yra pastiprinę mūsų sienos apsaugą, tačiau mes esame sutarę, kad mūsų sienos apsauga bus pastiprinta dar didesnėmis mūsų krašto apsaugos pajėgomis“, – žadėjo ministrė.
Vis dėlto ji neatskleidė patruliuojančių pareigūnų kiekio: „Nenorėčiau detalizuoti skaičių, nes tie skaičiai yra labai jautrūs, bet pagrindinė žinia, kad mes rimtai žiūrime į šitas grėsmes.“
„Kitas labai svarbus akcentas – mūsų sienos apsauga, susijusi su fizinės sienos <...> barjero statymu. Jau pradėti darbai tiesiant koncertinos [spygliuotos vielos – aut. past.] darbus mūsų pasienyje, tai yra pirmasis etapas. Vyksta pirkimo procedūros. Yra numatoma padengti koncertina 550 km mūsų sienos su Baltarusija“, – minėjo ji.
VGT priėmė sprendimą statyti fizinę sieną, kuri, pasak A. Bilotaitės, atrodytų taip: „Būtų 2 metrų tvora, o ant jos būtų vėliau uždedama koncertina ir taip susidarys 3 metrų siena.“
Jos teigimu, užtikrinant sienos apsaugą itin svarbus fizinis trukdis patekti į Lietuvos Respubliką: „Tą galima padaryti tik aiškiu fiziniu barjeru apsunkinant neteisėtų migrantų patekimą.“
Pasak ministrės, lygiagrečiai diegiamos ir stebėjimo sistemos, detekcinės sistemos.
„Mūsų pareigūnai ir mūsų pajėgos dirba maksimaliu režimu, yra aktyvios, dėliojami veiksmai, kad turėtume maksimalų sienos apsaugojimą šiame etape“, – tikino politikė.
Jos teigimu, Frontex atsiųs papildomų pajėgų į Lietuvą: atvyks daugiau pareigūnų, vertėjų, atkeliaus technika. Pasak A. Bilotaitės, Europos valstybės atsiųs ekspertų, galinčių pagelbėti statant stovyklas.
„Mūsų pareigūnai, kurie Frontex misijose, yra atšaukiami ir grąžinami į Lietuvą. Mūsų pareigūnai atšaukiami iš atostogų, nes tai yra metas, kai negalime atostogauti“, – sakė A. Bilotaitė.
„Saugumas yra prioritetas. <...> Mūsų pajėgumai yra skirti, kad vietiniai gyventojai jaustųsi ramūs“, – minėjo ministrė.
Šią savaitė ji pristatys konkretesnius planus, kokiais etapais bus statoma siena.
„Atversime Dieveniškes, kur bus galima apgyvendinti iki 500 asmenų“, – žadėjo ministrė.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų.
Portalas tv3.lt primena, kad šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Šįryt premjerė Ingrida Šimonytė LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad pagrindinis Lietuvos uždavinys – užkardyti kelią neteisėtai sieną kertantiems migrantams.
„Šitas migracijos srautas yra visiškai kitas. <...> Tai susiję su ekonomine gerove, žmonių įsitikinimu, kad Europos Sąjungoje bėga pieno upės ir kisieliaus krantai – ir nieko nereikia daryti, ir galima labai puikiai gyventi“, – dėstė mintis ji.
Premjerė tikino, kad daugelis prieglobsčio prašymų nėra tenkinami ir dažniausiai tenka grąžinti migrantus į jų kilmės šalis. „Mūsų žinia – <...> nėra čia kelio į Europos Sąjungą“, – sakė I. Šimonytė.
