„Šengeno kodekse atsirado migracijos instrumentalizacijos sąvoka, kurios nebuvo. Taip pat apskritai atsiranda sienos apsaugos standartas (...) įtvirtinama visa sienos apsaugos infrastruktūros sąvoka“, – BNS sakė ministrė.
„Galbūt ne taip, kaip mes tikėtumėmės – maksimalaus palaikymo, kad atsirastų fizinio barjero sąvoka, bet čia yra žingsnis į priekį“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, Čekijos pirmininkavimas ES Tarybai gali paspartinti ES teisinio reguliavimo pokyčius ir užtikrinti veiksmingą atsaką migracijos instrumentalizavimo ir hibridinės atakos atvejais.
„Džiaugėmės, kad Čekija perima pirmininkavimą, nes iš pačio ministro tikrai girdėjome patvirtinimą, kad grįžta prie šitų klausimų ir skirs dėmesio ir sieks rezultatų, nes tai, kad šiandieną ES vėluoja su sprendimais reiškia, kad mes įduodame ginklus tiek Baltarusijos režimui, tiek Rusijos režimui. (...) Tokia situacija tikrai netenkina“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.
Migrantų srautą sustabdyti pavyko pernai rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti vadinamąją apgręžimo politiką.
Lietuvos migracijos politika sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.
Birželio 30 dieną šis teismas paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Vidaus reikalų ministrė savo ruožtu sakė, kad Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų.
ES vidaus reikalų ministrai kartu su Ukrainos ir Moldovos kolegomis pirmadienį taip pat aptarė saugumo ir pagalbos klausimus.
A. Bilotaitė BNS teigė, jog pavyko susitarti dėl ES šalių pagalbos išminuojant Ukrainos teritoriją.
„Šiandien džiaugėmės, kad ir eurokomisarė Ylva Johansson (...) sieks užtikrinti, kad koordinavimas humanitarinio išminavimo europiniu lygiu atsirastų“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
„Mes matom, kad atsiranda lyderystė iš Europos Komisijos šiuo klausimu“, – kalbėjo ji.
Prahoje A. Bilotaitė taip pat pasirašė susitarimą su Slovakija dėl bendradarbiavimo pasienyje su Ukraina, siekiant užkirsti kelią neteisėtam ginklų patekimui į ES.
„Toks susitarimas tarp Slovakijos ir Lietuvos tai yra toks simbolinis mūsų bendrystės, bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos simbolis“, – teigė ministrė.
