„Kol laukiame bendros Europos Sąjungos pabėgėlių iš Ukrainos registracijos sistemos sukūrimo, sutarėme keistis duomenimis tarp Baltijos šalių. Taip turėsime aiškesnį situacijos paveikslą ir galėsime geriau koordinuoti ukrainiečių srautus“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Lietuvoje užregistruota 41,4 tūkst., Latvijoje – 19 tūkst., Estijoje – 39,5 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.
Baltijos šalių ministrai taip pat aptarė saugumo situaciją regione bei grėsmes prie išorinės Europos Sąjungos sienos.
Pasak ministrės, būtina iš esmės ir nedelsiant stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą.
Lietuvai aktualų Kaliningrado tranzito schemos saugumo klausimą A. Bilotaitė kėlė neeilinėje ES vidaus reikalų ministrų taryboje, taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo.
„Labai rimtai žiūrime į atsakomybę užtikrinti, kad per Kaliningrado tranzito schemą į Lietuvą ir Europos Sąjungą neateitų „nekviesti svečiai“, – teigia ministrė.
Anksčiau BNS ji teigė, kad Lietuva prašo papildomų 24 mln. eurų.
Kaip nurodo VRM, Lietuvoje matomas pastaruoju metu išaugęs bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną skaičius. Šiais metais pasieniečiai apgręžę maždaug 1,3 tūkst. migrantų, neteisėtai iš Baltarusijos bandžiusių kirsti šalies sieną.
Siekiant užkardyti pažeidimus, Lietuvoje tiesiama tvora ir pjaunanti viela. Iki šiol nutiesta virš 310 kilometrų vielos ir 210 kilometrų tvoros.
Latviai iš 173 kilometrų sienos su Baltarusija ruožo tvora jau padengė 48 kilometrus.
Tuo metu Estija pristatė savo statomo fizinio barjero rezultatus – iš 136 kilometrų sausumos sienos su Rusija jau padengtas 23 kilometrų ruožas.
Ministrai diskutavo ir dėl būsimo 5-ojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimo. Trijų Baltijos šalių sienos apsaugos pareigūnams teks atsakomybė užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos transporto judėjimo per ES sieną ribojimą.
A. Bilotaitė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos piliečiams priklausančio turto konfiskavimo ir šių lėšų panaudojimo Ukrainai remti.
Aptarta ir karo Ukrainoje įtaka viešajai tvarkai Baltijos šalyse. Šiuo metu ženklaus pažeidimų skaičiaus padidėjimo nestebima, visgi ryškėja tam tikros tendencijos, pavyzdžiui, neapykantos kalbos atvejų.
Ministrė pabrėžė, jog bet kokia rusakalbių diskriminacija, priekabiavimas ar smurtas Lietuvoje nebus toleruojami.
