„Sportas man yra gyvenimo būdas, nuo paauglystės buvau gana aktyvi, tačiau pastaruosius tris metus man tai neatsiejama nuo kasdienybės. Sportas man padeda atsipalaiduoti, progresuoti, gerina bendrą savijautą, - portalui tv3.lt. prisipažino Evelina. - Dabar jau neįsivaizduoju savęs vietoj sporto salės važiuojančios po darbo valgyti pyrago ar užsiimti kita veikla. Niekuomet nebūna minčių, kad galėčiau sportą iškeisti į kažką kitą, nes man tai be galo patinka“.
- Ar pameni pirmą savo išbandytą sportą šaką?
- Taip, pamenu, tai buvo rankinio būrelis, kurį taip pat intensyviai lankiau virš dviejų metų, vykdavome į varžybas, stovyklas ir galiu pasakyti, kad visai neblogai mūsų komandai sekėsi. Tuo metu man buvo apie 12-13 metų, kai susipažinau su tuo, kas yra disciplina, didelis sportinis krūvis, varžybų azartas, bei komandinis darbas, pagarba treneriui. Manau šie pirmi žingsniai man praverčia iki šiol ir šiame sporte.
- Kada pirmą kartą prisilietei prie „štangos“ ar „hantelių“?
- Prie „hantelių“ prisilietusi buvau jau iki paauglystės, nes kartas nuo karto nuvykdavau pas tėtį, kur jis vesdavo treniruotes, tačiau iš rimtesnės pusės „hantelius“ ir „štangas“ pamačiau prieš maždaug keturis metus, kai pradėjau kryptingai. Į sporto salę atvedė noras patobulinti savo kūno linijas, nes tuo metu buvau labai liekna ir visiškai be formų. Noras turėti pilvo presą pastūmėjo rimčiau padirbėti ir taip po truputėlį, net nepajutau, kai mano treniruotės net vaikinų akims tapo gana sunkios, o kūno linijos vis keitėsi. Žinoma, tai vyko ne tik su sportu, o ir su tinkama mityba, nes be tinkamos ir subalansuotos mitybos norimo rezultato dažniausiai nebūna.
- Bikini kategorijos merginos sulaukia nemažai komentarų, kaip manai, kokia yra šios kategorijos ateitis?
- Ateitis yra perspektyvi, nes „bikini fitness“ kategorija kasmet vis gausėja, vis daugiau merginų nori dalyvauti šioje kategorijoje. Kai dalyvavau 2014 metais, bikini kategorijoje dalyvių buvo galima sakyti per pus mažiau. Taip pat pastebėjau, kad bikini kategorijai vis daugiau reikia raumenukų, o tai reiškia, kad viskas vystosi į priekį ir gal ateityje atsiras dar daugiau panašių kategorijų, kad visos norinčios ir daug pastangų į savo išvaizdą dedančios merginos atrastų savo vietą šiame sporte.
- Kaip pati vertini savo progresą?
- Nuo pradėjimo sportuoti iki dabartinio rezultato, tai net sunku lyginti, nes progresas akivaizdus ir tuo labai džiaugiuosi, o jeigu kalbant apie tarpą tarp varžybų, tai tiek apimčių, tiek svorio atžvilgiu taip pat padidėjau, o tikslas toks ir buvo, tai vadinasi judu pirmyn, o tai yra svarbiausia.
- Ne paslaptis, jog su treneriu aidu Grybausku esate pora? Ar nevargina nuolatinė trenerio priežiūra tiek namuose, tiek salėje?
- Kad ir kaip gaila, bet mes paprastomis dienomis matomės tik ryte, salėje ir vėlai vakare... Abu esame per daug užsiėmė, kad rastume laiko priežiūrai, kas, ką veikia ar ką valgo. Viskas lieka kaip ir kitoms besiruošiančioms merginoms su treneriais varžyboms - sąžinės reikalas, ar nusižengs mitybai ar ne. Juolab, jeigu ruošiesi varžyboms, manau, net minčių neturėtų būti neklausyti trenerio. O dėl namų ir sporto salės, tai pas mus viskas yra atskirta. Salėje jis treneris ir užuojautos jokios nėra, o namuose - antroji pusė.
- Kaip susipažinote su Aidu?
- Susipažinome sporto klube, tačiau ne iš karto pradėjome netgi bendrauti, tik po kažkiek laiko atkreipėme dėmesį vienas į kitą.
- Šiais metais pirmą kartą dalyvauji tarptautinėse varžybose? Kokie įspūdžiai ir kokios mintys užlieja dalyvaujant už Lietuvos ribų?
- Tarptautinės pirmos varžybos iš tiesų kėlė jaudulį, tačiau pats organizuotumas, renginys, patys dalyviai paliko didelį įspūdį. Pamačiau merginų, į kurias tikrai norisi žiūrėti ir neatitraukti akių... Kad ir kaip juokingai gal tai skamba. Motyvacijos pasisėmiau tikrai daug. Žinoma, gal ir nebuvo viskas tobulai, kaip norėtųsi, bet įspūdis tikrai liko geras.
- Kaip manai, ką moteriai reiškia gražus ir seksualus kūnas? Ką jis reiškia tau?
- Manau daugeliui merginų gražus ir seksualus kūnas suteikia pasitikėjimo savimi, laisvumo, nes nereikia sukti galvos kaip paslėpti savo kūno trūkumus drabužiais arba kaip vasara nusirengti prie ežero kai nesi užtikrinta pati savimi. Man gražus kūnas reiškia, kad žmogus savimi rūpinasi, galvoja, ką deda į burną ir nesėdi nuolat ant fotelio prie televizoriaus, o bent kažkiek pajuda. Gražus kūnas, kaip jau ir minėjau, suteikia bent kažkiek pasitikėjimo savimi, matomas progresas stumia žingsnis po žingsnio judėti pirmyn ir tobulinti save vis labiau. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas supranta gražų ir seksualų kūną savaip, nes vieniems patinka merginos stambesnės, kitiems net labai liesos, tretiems sportiškos. Dažnai tai, kas kažkam atrodo gražu, kitiems atrodo net gi šlykštu. Tai grožio sąvoka yra labai plati ir be standartų šiais laikais.
- Kas norima įrodyti dalyvaujant varžybose? Ar tai tik smalsumas?
Mano atveju tai pažinimas savęs, parodymas savo sunkaus darbo rezultatą, kova su savimi pačia ir periodas, kai kyla daug išbandymų pačiai prieš save. Dėl kitų merginų aš negaliu atakyti, manau vienos dalyvauja dėl prizinių vietų, kitos dėl to, kad gautų trokštamo dėmesio, dėl blizgančių bikinių ar net gi dėl atėjusios mados, kad visos lipa ant scenos ir aš lipsiu. Tačiau manau daug merginų dalyvauja dėl to paties kaip ir aš.
- Ar pameni savo pirmąsias varžybas? Kuo jo įsiminė?
- Mano pirmosios varžybos niekuomet nebus pamirštos, nes per jas man pasipiršo, tačiau vestuvių suplanavimui vis dar neatsirado pakankamai laiko, tai pasižadu sau, kad pagaliau mes viską pagaliau susiplanuosime.
- Kiek valandų per savaitę tenka praleisti sporto salėje? Kaip atrodo tavo treniruotės?
Kai nesiruošiu varžyboms sportuoju 5-6 kartus per savaitę po 2 valandas maždaug ir treniruotės būna tikrai varginančios ir sunkios, tačiau kai išeinu iš sporto klubo jaučiu palengvėjimą, kad padariau tai ir judu pirmyn. O kai prasideda ruošimasis varžyboms sportuoju 6 kartus per savaitę, treniruotės būna taip pat sunkios, tačiau kuo varžybos arčiau tuo svoriai tampa vis lengvesni. Bent man tam, kad progresuočiau reikia sunkiai dirbti ties tuo.
- Sportuojanti moteris – mada? Kaip manai, kodėl?
- Iš tikro, pastebėjau ir ne kartą jau esu sakiusi saviškiams, kad dabar sportas pasidarė mada „eina draugė - eisiu ir aš“, tačiau dažnai pasitaiko, kad dėl mados atėjusios merginos tiesiog ateina, o ne sportuoja, šnekučiuojasi, sėdi su telefonais, netgi mačiau kaip žaidimus žaidė sėdint kojų treniruoklyje arba daro pratimą ir rašo žinutes... Kažkiek anksčiau tai stebino, bet dabar galvoju, geriau paauglės tegu ateina į salę pasėdėti, nei užsiima negerais dalykais. O kalbant apie vyresnes, tai šiuo metu sportiškas kūnas madoje, ,,ant bangos“, o kaip žinome, merginos dažnai vaikosi madų. Tačiau mano manymu, ši mada nėra blogai, nes merginos juda, rūpinasi savimi ir dėl to gerėja jų ne tik išvaizda, bet ir sveikata, o dėl to tik galime pasidžiaugti.
- Kiek drąsos reikia norint užlipti ant scenos ir savo kūno grožiu varžytis su kitomis merginomis?
- Manau tai priklauso nuo kiekvienos merginos individualiai, nes vienos yra drąsesnės, kitos drovesnės. Žinoma, tos, kurios drąsios, lengviau apsipranta scenoje ir laisviau jaučiasi, kitoms reikia kovoti su savimi, kad parodyti savo rezultatą ir užlipti ant scenos nugalėjus savo baimes, kompleksus. Aš asmeniškai turiu šiek tiek pakovoti su savimi, dar vis nesijaučiu visiškai laisvai, tačiau viskas ateina su laiku ir praktika.
- Kokia atmosfera tvyro varžybose? Ar galėtumei palyginti Lietuvą ir užsienį?
- Bent jau kai buvome Vokietijoje prieš keletą savaičių, tai atmosfera buvo tikrai gera, visi draugiški, susipažinau su keleta tikrai puikių žmogučių ir nuotaika buvo puiki, o dėl Lietuvos varžybų sunku vertinti, nes lietuviai ne visuomet moka būti draugiški ir konkuruoja ne tik ant scenos, bet ir už jos ribų, nors, mano manymu, taip neturėtų būti, nes visi ateiname pasiruošę maksimaliai, ką galėjome padaryti iš saves. O teisėjai įvertins viską.
- Kuris pasiruošimo varžyboms etapas yra sudėtingiausias?
- Čia vėl gi manau kiekvienai individualiai, nes man sportas patinka ir jokio sunkumo nematau, mityboje paskutinę savaitę būna tikrai sunku, nes apetitas didelis, kalorijų mažiau. Asmeniškai man sunkiausia dalis yra pozavimas, nes turi sutempti visus raumenukus, o tai tikrai nėra neskausminga ir nėra paprasta išmokti save pateikti ir judėti kuo laisviau. Didžiausias darbas man su savimi yra ties pozavimu ir atsipalaidavimu scenoje.
- Kokią matai savo ateitį sporte?
- Ateitis paprasta, dabar laukia dar keletas tarptautinių varžybų, po to Lietuvoje ir po jų toliau sportuosiu, tobulinsiu, ko dar vis trūksta, po truputį stengsiuosi progresuoti, toliau, kaip visuomet laikysiuosi tinkamos mitybos ir dirbsiu su savimi.
- Kuris patiekalas yra tavo mėgstamiausias?
- Manau kiekviena tikra moteris moka gaminti maistą. Mano mėgstamiausi patiekalai pradėjus sportuoti šiek tiek pasikeitė, nes be galo mėgstu blynus, bandeles namines, tai išmokau šiuos gaminius pagaminti sveikai, pavyzdžiui, kepu proteininius blynus su bekaloriu sirupu, bandeles kepu miltus pakeitus maltomis avižomis, o cukrų saldikliu. Taip pat kepu sveikuoliškus pyragus kur dedasi riešutai, kiaušiniai, saldiklis, uogos, varškė ir maltos avižos. O jeigu kalbant ne apie saldėsius, tai keli mano mėgstamiausi patiekalai yra kalakutienos krūtinėlės suktinukai su džiovintomis slyvomis ir rudaisiais ryžiais arba kietagrūdžiais makaronais, taip pat karališkos krevetės marinuotos alyvuogių aliejuje, česnake, su prieskoniais ir šiek tiek acto su apkeptu lašišos gabaliuku, salotomis ir saldžiąja bulve. Patarčiau visiems nebijoti improvizuoti pagal savo skonį su sveiku maistu, tuomet sveika mityba nėra kančia, o malonumas, nes visi mes esame žmonės ir tikrai suvalgome ir tortų, ir riebių patiekalų, tačiau laikantis kiek įmanoma geresnės mitybos galima tikrai atsirinkti pagal save produktus ir su jais žaidžiant valgyti tikrai skaniai, kaip mes ir darome.
