„I‘ll be back, - Sandra kartoja legendinius filme „Terminatorius 2“ ištartus kultūrizmo ikonos Arnoldo Švarcnegerio žodžius, kai kalba pasisuka apie sporte daromą pertrauką. - Žinau, kad esu gera sportininkė. Taip pat žinau, kad galiu daug pasiekti. Padariau pertrauką, stebėjau, kaip ir kas keičiasi, kokie yra dabartiniai kriterijai, ką galima tobulinti“.
Kurį laiką buvai pasitraukusi nuo „bikini“ scenos. Kaip pasikeitė bikini kategorija per tą laiką?
„Bikini“ kategorija kasmet stiprėja, merginos scenoje – sportiškesnės, raumeningesnės, ryškesnės. Ką reiškia raumeningesnės? Tai reiškia, kad ne tik sėdmuo turi būti geras, teisėjai vertina ir kitas raumenų grupės – pečius, nugarą, rankas, kojas. Kūnas turi būti sportiškas, o ne pliažinis. Tad reikia salėje daryti viso kūno treniruotes, nepakanka turėti vien tik gerą užpakalį.
Dirbi trenere, ruoši merginas scenai. Ko išmokai per tą laiką?
Dirbdama trenere išmokau atskirti tikrus sportininkus nuo norinčiais jais būti. Sportininkai turi ne tik ryžtą, valią, norą, užsispyrimą, žino, kas yra siekis pasiekti savo užsibrėžtą tikslą bei įrodyti, kad galima nugalėti visus sunkumus. O tie, kurie pasportavę pusmetį galvoja, kad jie yra visažiniai ir apie viską žino, tik užlipa ant scenos, pastovi ir tikisi, kad jau užkopė į Olimpo viršūnę (juokiasi). Kad ir kaip norėtume, realybėje taip nebūna. Dar išmokau, kad treniruojant ar ruošiant varžyboms visiems gera nebūsi. Kuo labiau nuolaidžiausi, tuo labiau ant galvos užlips. Vieni pasako „ačiū“, dėkoja, vertina, o kiti ne tik nepadėkos, bet dar ir, liaudiškai sakant, „kaku“ pridarys (šypsosi). Visko buvo ir dar bus. Visi treneriai pasakys tą patį.
Kokios merginos pasiryžta ruoštis varžyboms?
Varžytis „bikinio“ kategorijoje pasiryžta įvairios merginos: lieknos ir apkūnios, bėgikės ir šokėjos, drovuolės ir per daug savimi pasitikinčios, jėgistės. Būna ir tokių, kurios pasportavusios mėnesį sporto klube nusprendžia dalyvauti varžybose. Tai yra šaunu, bet būtų dar šauniau, jei visos suvoktų, kad prieš lipant į sceną reikia įdėti nemažai darbo ir išlieti upelius prakaito. Ne visos nori tai daryti.
Ar pati pasiilgai scenos?
Labai. Žinau, kad esu gera sportininkė. Taip pat žinau, kad galiu daug pasiekti. Padariau pertrauką, stebėjau, kaip ir kas keičiasi, kokie yra dabartiniai kriterijai, ką galima tobulinti. Įvertinau visą situaciją, pailsėjau ir galiu, kaip Arnoldas Švarcnegeris, pasakyti „I'll be back“.
Nerimsta diskusijos, kokia turi būti „bikini“ čempionė. Tavo manymu, kas yra svarbiausia šioje kategorijoje?
Šiuo metu matau dvi pretendentes į čempionės titulą. Tik dvi merginos atitinka „bikini fitneso“ čempionės vardą. Čempionė turi būti gerai paruošusi kūną: ryški, raumeninga, charizmatiška. Štai kokia turi būti Lietuvos čempionė.
Renata Marcinkute – visai neseniai sportininkė pasiryžo atsigulti po plastikos chirurgo peiliu. Ką apie tai manai?
Renata yra puiki atletė, drauge, kolegė. Aš esu visomis keturiomis už tai, kam ji pasiryžo! Norint kažką pasiekti ne tik sporte, bet ir gyvenime, reikia į save investuoti: nagai, ragai, plaukai, soliarumas, dažai. Visa tai turi būti moters gyvenime. Dar kartą pasikartosiu: esu tik „už“ tai. Šaunuolė Renata. Bučkis jai (juokiasi).
Diskusijos apie dirbtines krūtines sklandė tarp sportininkių jau seniai, esame matę ne vieną vidinį konfliktą, kuris viešai buvo matomas socialiniuose tinkluose – ar tokie ginčai yra prasmingi?
(Juokiasi) Kokios dar gali būti diskusijos apie krūtinę? Tos, kurios kalba apie natūralumą ir peikia dirbtines krūtines... Kokio velnio jos kišasi į liemenėles vatą, priklijuojamus silikonus? (juokiasi) Juk galiausiai jos susideda implantus ir sako „Čia mano natūrali“. Tik nereikia, merginos. Jei jau tokios natūralios, nusiimkite tas priaugintas blakstienas, plaukus, neikite į soliarumus, nesitvarkykite nagų, nedarykite depiliacijos...Būkite pirmykštėmis moterimis ir tada rėkite „Aš natūrali“.
Tokie ginčai yra ne tik juokingi, bet ir vaikiški. Tad neskleiskite erezijų, kad dirbtinė krūtinė yra kažkas blogo, geriau kiškite į save kokybę, o ne vatą ar iškrentančius prilipinamus silikonus (juokiasi).
Kuo skiriasi „bikini“ merginų pasiruošimas varžyboms nuo fitneso ar kultūrizmo merginų?
„Bikini“ merginoms nereikia tiek raumenų, kiek kūno fitnese ar kultūrizme, todėl pasportavusios tris mėnesius jos sugalvoja eiti į sceną: sporto salėje pakilnoji lengvus hanteliukus ir galvoji, kad jau esi profesionalė. Kūno fitnesas reikalauja darbo, režimo, didesnių svorių, meilės štangoms. Investicijos čia jau yra daug didesnės. O kultūrizmas - tai iš viso bankrotas: dirbti, dirbti, dirbti ir dirbti. Praktiškai miegi salėje. Būtent todėl kultūrisčių turime vos kelias. Čia jau yra atsidavimas šiam sportui, gyvenimo būdas.
Kodėl „bikini“ kategorija tokia gausi? Nes daugelis merginų supainiojo grožio konkursą su sportu... O jei rimtai, tai visos stengiasi pasiekti gerą sportinę formą, išbandyti jėgas, parodyti, kad sportuoja ir stengiasi tobulėti. „Bikini fitnesas“ yra tikrai lengvesnis nei kūno fitnesas, tad daug mergaičių veržiasi į šią kategoriją. Man labai patinka „bikini“ kategorija, žinau, ko man reikia, suprantu, kad nesitenkinsiu penkta ar antra vieta, todėl nesiruošiu sustoti ir judu pirmyn. Sieksiu savo tikslų. Kitoms gana šeštos arba ketvirtos vietos... Tik ne man.
