J. Bidenas tapo pirmuoju valdžioje esančiu prezidentu, sakiusiu sekmadienio ryto pamokslą M. L. Kingo Jr Ebenizerio baptistų bažnyčioje.
Jis pareiškė, kad demokratija atsidūrė pavojingoje padėtyje ir kad pilietinių teisių lyderio gyvenimas ir palikimas „rodo mums kelią, ir turėtume atkreipti į tai dėmesį“.
Prezidentas paminėjo iškalbingą klausimą, kurį pats M. L. Kingas kadaise uždavė tautai.
„Jis sakė: „Kur mes einame toliau?“ – Baidenas kalbėjo iš sakyklos. – Na, mano žinia šiai tautai šią dieną yra tokia: einame pirmyn, einame kartu, kai pasirenkame demokratiją, o ne autokratiją, mylimą bendruomenę, o ne chaosą, kai pasirenkame tikinčiuosius ir svajones, būti vykdytojais, nebijoti, visada išlaikyti tikėjimą.“
Susiskaldžiusioje šalyje, kurioje vos prieš dvejus metus įvyko Kapitolijaus šturmas, J. Bidenas susirinkusiesiems, išrinktiems pareigūnams ir garbingiems asmenims kalbėjo, kad „kova dėl šios tautos sielos yra amžina“.
„Tai nuolatinė kova... tarp vilties ir baimės, gerumo ir žiaurumo, teisingumo ir neteisybės“, – sakė prezidentas.
Jis pasisakė prieš tuos, kurie „prekiauja rasizmu, ekstremizmu, sukilimais“, ir teigė, kad kova už demokratiją vyksta teismuose, prie balsadėžių, protestuose ir kitais būdais.
„Geriausiu atveju nugali amerikietiškas pažadas. (...) Tačiau man nereikia jums sakyti, kad ne visada mums sekasi geriausiai. Mes klystame. Mums nepavyksta ir mes krentame“, – kalbėjo jis.
Darbotvarkė mažumų bendruomenėse
Apsilankymas Ebenizerio bažnyčioje J. Bidenui įvyko kebliu jam momentu.
Praėjusią savaitę generalinis prokuroras Merrickas Garlandas paskelbė apie specialiojo patarėjo paskyrimą ištirti, kaip prezidentas tvarkė įslaptintus dokumentus po to, kai 2017 metais paliko viceprezidento postą. Baltieji rūmai šeštadienį atskleidė, kad J. Bideno namuose netoli Vilmingtono, Delavero valstijoje, rasta daugiau įslaptintų dokumentų.
Pristatydamas J. Bideną, bažnyčios vyresnysis pastorius, demokratų senatorius Rafaelis Warnockas pažymėjo, kad prezidentas yra „uolus katalikas“, kuriam „šios baptistų pamaldos gali būti šiek tiek audringos ir gyvos. Bet mačiau, kaip jis ten plojo rankomis“.
M. L. Kingas Jr, „didžiausias XX amžiaus amerikiečių pranašas“, kaip sakė R. Warnockas, nuo 1960-ųjų iki 1968-ųjų, kai buvo nužudytas, dirbo vienu iš Ebenizerio baptistų bažnyčios pastorių.
J. Bidenui, kaip manoma, pradedant ruoštis 2024 metų prezidento rinkimams, Džordžija sulauks daug jo dėmesio.
2020 metais J. Bidenui pavyko laimėti Džordžijos valstijoje, taip pat Mičigane ir Pensilvanijoje, kur juodaodžiai sudarė neproporcingai didelę demokratų rinkėjų dalį. Juodaodžių rinkėjų pritraukimas šiose valstijose bus labai svarbus J. Bidenui siekiant pergalės 2024-aisiais.
Baltieji rūmai yra bandę propaguoti J. Bideno darbotvarkę mažumų bendruomenėse. Baltieji rūmai paminėjo pastangas skatinti valstijas atsižvelgti į lygybę viešųjų darbų projektuose, joms leidžiant pinigus iš 1 trilijono JAV dolerių (922,3 mlrd. eurų) pagal administracijos infrastruktūros įstatymą.
Administracija taip pat ėmėsi veiksmų, kad būtų panaikintas bausmių skyrimo už su kreko ir kokaino milteliais susijusius nusikaltimus skirtumas, atsisakydama politikos, kuri buvo plačiai vertinama kaip rasistinė.
Be kita ko, administracija pabrėžia J. Bideno darbą siekiant įvairinti federalinę teismų sistemą, įskaitant teisėjos Ketanji Jackson (Ketandži Džekson) paskyrimą pirmąja juodaode moterimi Aukščiausiajame Teisme ir 11 juodaodžių teisėjų moterų patvirtinimą į federalinius apeliacinius teismus. Tai yra daugiau nei į šiuos įtakingus teismus buvo paskirta visų ankstesnių prezidentų kartu sudėjus.
Bendruomenė, o ne chaosas
Savo kalboje prezidentas sakė, kad nepaisant visos JAV pažangos, šalis pasiekė kritinį tašką savo istorijoje. Jis teigė, kad demokratijos gali atsitraukti, ir atkreipė dėmesį į demokratijos institucinių struktūrų griūtį tokiose šalyse kaip Brazilija.
Jis kalbėjo, kad ši akimirka yra „pasirinkimo metas“.
„Ar esame žmonės, kurie pasirinks demokratiją, o ne autokratiją? – klausė jis. – Prieš 15 metų negalėjome užduoti šio klausimo, nes visi manė, kad demokratija įsitvirtino. (...) Bet taip nėra.“
Anot jo, amerikiečiai turi pasirinkti bendruomenę, o ne chaosą.
„Tai yra esminiai mūsų laikų klausimai ir priežastis, dėl kurios esu čia kaip jūsų prezidentas. Tikiu, kad daktaro Kingo gyvenimas ir palikimas rodo mums kelią, ir turėtume atkreipti į tai dėmesį“, – pabrėžė J. Bidenas.
1929 metų sausio 15 dieną gimęs M. L. Kingas Jr buvo nužudytas būdamas 39 metų. Jis prisidėjo prie 1964 metų Pilietinių teisių akto ir 1965-ųjų Balsavimo teisių akto priėmimo. Pamaldose dalyvavo M. L. Kingo Jr šeimos nariai, tarp jų jo 95 metų sesuo Christine King Farris.
„Esu kalbėjęs prieš parlamentus, karalius, karalienes, pasaulio lyderius,.. bet šitai mane baugina“, – pradėdamas kreipimąsi sakė J. Bidenas.
Prezidentas pirmadienį planuoja grįžti į Vašingtoną ir kalbėti organizacijos „National Action Network“ rengiamuose kasmetiniuose pusryčiuose, skirtuose paminėti M. L. Kingo Jr atminimą.