Pirmą kartą po daugiau kaip dešimtmečio ES ir Rusijos santykius galima apibūdinti kaip nusistovėjusius. Neseniai įvykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime abiejų pusių lyderiai neturėjo parodyti nieko apčiuopiamo. Visgi šiuo metu abi pusės ramiai susitaiko su progreso trūkumu ir bando aktyviai palaikyti santykius. Tam tikra prasme tai parodo ES, kurios užsienio politika grindžiama neabejotina dialogo svarba, pergalę. Nors blokas per šį susitikimą nepasiekė nieko reikšmingo, tačiau ir nieko neprarado.
Nuo 2003 m. Maskva yra parengusi aiškų planą, kaip įvesti bevizį režimą ES, bet per šį viršūnių susitikimą tai liko neįgyvendinta. Po susitikimo per spaudos konferenciją Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pabrėžė, kad sprendimas dėl bevizio režimo priklausė labiau nuo nesutarimo tarp 27 ES valstybių narių, o ne dėl pačios Rusijos. Jis taip pat pažymėjo, kad vizų panaikinimas netaps saugumo grėsmių priežastimi. D. Medvedevo nepagiežingas tonas galėtų būti paaiškinamas užkulisiniais ES Maskvos įtikinėjimais, kad ji prieštaraudama nieko nepasieks. Lenkijos ir kitų ES valstybių narių reikalavimas, kad šešios kaimyninės šalys – Ukraina, Moldova, Baltarusija, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas – privalo būti traktuojamos lygiavertės su Rusija, taip pat atvėsino entuziazmą ES viduje. Galiausiai bevizis režimas, esant net geriausioms sąlygoms, išlieka ilgalaikis tikslas, kuris gali būti pasiektas tik tada, kai Rusija įgyvendins ilgą techninių „gairių“ sąrašą nuo korupcijos ir nusikalstamumo „išrovimo“ iki kelionės dokumentų klastočių įrodymo užtikrinimo.
Kitas šio ES ir Rusijos viršūnių susitikimo aspektas, kuris leido ES lyderiams išeiti iškelta galva, buvo atvira diskusija apie žmogaus teisių ir demokratijos situaciją Rusijoje. Maskva pasišiaušia nuo pamokslavimo, bet ES Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy teigė, kad šios temos negalima vengti.
Apskritai spaudos konferencijoje netrūko abiejų pusių draugiškų patapšnojimų per petį. H. Van Rompuy Rusiją apibūdino kaip „tikrąją strateginę partnerę“, bet tik reikia „greitai į priekį mygtuko“. Savo ruožtu D. Medvedevas teigė, kad partnerystė su ES Rusijai buvo „pagrindiniai“ santykiai. Be to, abi pusės išleido bendrą deklaraciją, pasmerkiančią Izraelio atakas prieš turkų flotilę, vykusią į Gazą. Taip pat ES Tarybos prezidentas kalbėjo apie „visišką sutarimą“ dėl Irano branduolinės politikos.
Visgi esti daugiau klausimų, dėl kurių nesutariama. Vengdamos kalbėti apie savo skirtumus, abi pusės pasirašė deklaraciją ir taip sukūrė modernizacijos partnerystę. Šią deklaraciją D. Medvedevas įvardijo kaip paskatą bendradarbiauti aukštųjų technologijų sektoriuje. Kita vertus, ES Tarybos prezidentas pareiškė, kad partnerystės tikslas Rusijos „modernizacijos ambicijas“ pakreipti į tapimą XXI a. valstybe, turinčia diversifikuotą ir dinamišką ekonomiką bei aktyvią pilietinę visuomenę, grįstas demokratinėmis vertybėmis.
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.